Vėžys neretai moters organizme palieka ne tik randus, bet ir skausmą, kurio priežastimi tampa žodžiai - „niekada negalėsiu turėti vaikų“. Kartais moteris, išgyvenusias sudėtingus gydymus, aplanko stebuklas - gydytojų nuostabai jos pastoja, išnešioja ir pagimdo sveikus vaikelius.
Tačiau, jei moteriai diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys, atliekama radikali histerektomija, viltys išnešioti ir susilaukti savo vaikų subyra kaip kortų namelis.
Lietuvoje su nevaisingumo problemomis susiduria 15 procentų porų, norinčių susilaukti vaikų, t. y. kas šešta pora. Vėžiu sirgusios lietuvės prasitaria, kad mieliau įsivaikintų vaikelį, nei ryžtųsi surogatinei motinystei. O vakarietės moterys mieliau renkasi naujausių technologijų pagalbą ir tikina, kad šiuolaikinės technologijos ir buvo sukurtos padėti pacientams, turintiems tam tikrų medicininių problemų. Pavyzdžiui, kiaušinėlių užšaldymas leidžia vėžiu sergančioms pacientėms, kurių kiaušinėliai žus švitinimo procedūrų metu, išsaugoti keletą gametų prieš pradedant vėžio gydymą, kuris galimai turės nevaisingumo pasekmių.
Visai neseniai pasaulio žiniasklaidoje nuskambėjo neįtikėtina istorija, kurios pagrindine heroje tapo Brodvėjaus žvaigždė, kuri patyrė kas yra gimdos kaklelio vėžys. Marisa Jaret Winokour, įveikusi sudėtingą vėžį, nepabūgo viešumo tapti mama neįprastu būdu – pasitarusi su vyru, ji pasiryžo susirasti surogatinę motiną, kad ši išnešiotų kūdikį. Gimusį berniuką ji pavadino hebrajų Zev vardu, kuris reiškia „Vilkas“.
Apie vėžį išgirdo teatre
Susirgusi būdama 27-ių metų M. J. Winokour apgailestavo, kad tais metais buvo dar nedaug žinoma apie šio vėžio kilmę. „Tuo metu buvo kalbama apie ŽPV kaip hipotezę, tačiau jokių tikslių tyrimų dar tuo metu nebuvo. Aš ruošiausi spektakliui, kai gavau žinią, kad man reikėtų pasidaryti išsamesnius tyrimus dėl gimdos kaklelio vėžio. Man buvo atlikta biopsija, o po kelių dienų man jau buvo pašalinta dalis gimdos kaklelio“, - pasakoja moteris. „Grįžusi namo, jaučiausi siaubingai. Net teatre niekam nesakiau apie savo ligą ir nesiruošiau aukoti savo vaidmens. Tik grįžusi po kurio laiko į Los Andželą, gavau pylos nuo sesers, kuri pastebėjo, kad aš netekau daug svorio. Ten gydytojai man nustatė, kad vėžys išplito toliau ir man buvo atlikta radikali histerektomija. Aš nenorėjau pasiduoti, aš taip norėjau to vaidmens ir nuolat sau kartodavau, kad aš neturiu laiko sirgti“, - sakė M. J. Winokour. Žiniasklaida svarstė, kad begalinis užsispyrimas padėjo moteriai nugalėti vėžį ir visai netrukus ji buvo apdovanota prestižiniu „Tony“ apdovanojimu „Geriausia Amerikos aktorė“ už atliktą Treisės Turnblad vaidmenį rež. Džono Valterio filmo „Hairspray“ versijoje Brodvėjaus teatre.
Surogatinei motinystei ryžosi ne iš karto
Žvaigždė džiaugėsi, kad gydytojai neišoperavo kiaušidžių. Tačiau prisimena, kad po diagnozės prabėgę septyneri metai paliko skaudžią „nevaisingumo" žymę moters gyvenime. „Nejau žmonės mano, kad aš būčiau nenorėjusi sužinoti, ką reiškia būti neščia? Pasirinkau tokį vaiko atėjimo į šį pasaulį būdą, o tai reiškia, kad tai buvo paskutinė mano galimybė“, - pasakoja M. J. Winokour. Teisininkė Stephanie Caballero stebėjusi Winokour atvejį sakė, kad nėra geresnės žinios kaip, kad vėžį įveikusi moteris šiuo metu yra laiminga sūpuodama savo kūdikį. Teisininkei pačiai teko iškęsti nesėkmingus apvaisinimus, po kurių ji pasirinko surogatinę motinystę ir ėmėsi teisinės veiklos susijusios su tokiu motinystės modeliu. Pasak jos, JAV labai daug šeimų, kurios vis dažniau renkasi surogatinę motinystę, nes tokio vaiko atėjimo į šį pasaulį būdo jau nebelaiko tabu ir dėkoja M. J. Winokour už atvirumą ir neva "parodytą kelią“ kitoms moterims dėl vėžio negalinčioms susilaukti savo vaikų.
Apie moralinius surogatinės motinystės svarstymus JAV žiniasklaidoje M.J.Winokour net nesileido į kalbas ir prabilo apie esą visų amerikiečių deklaruojamą pasirinkimo laisvę: „Čia mano reikalas. Jei norite turėti vaiką, galite pasirinkti būdą - „in vitro“ ar surogatinę motinystę. Tas berniukas yra mano, mano biologinis vaikas iš mano kiaušinėlio.“ - TV laidai „Labas rytas, Amerika“ sakė Winokour.
Ragina moteris rūpintis savo sveikata
Duodama interviu žurnalui „People“, M. J. Winokour teigė norinti daugiau kalbėti apie tai, kaip įspėti visas moteris, kad šios nebūtų abėjingos savo sveikatai ir nereikėtų patirti tai, ką vadiname nevaisingumu. „Kai aš susirgau, dar apie ŽPV ne daug ką žinojome, tačiau dabar aš ir mano draugės raginame kitas moteris pasitikrinti ir imtis visų galimų priemonių. Juk turime ŽPV nustatančius Pap tepinėlio testus ir galų gale turime vakciną, kuri apsaugo lytiškai aktyvias moteris nuo šio viruso ir gimdos kaklelio vėžio“, - sakė M. J. Winokour.
Diskusijos dėl surogatinės motinystės netyla
M. J. Winokour visai neseniai įsivėlė į diskusiją žiniasklaidoje, kur pagrindine heroje tapo garsi amerikiečių aktorė Sara Džesika Parker, lietuviams gerai pažįstama iš serialo „Seksas ir miestas“.
S. Dž. Parker surogatinės motinystės būdu susilaukė dviejų dukterų. Žiniasklaidoje pasirodė kaltinimai aktorei, kad ši esą nenorėjo gadinti figūros, todėl pasirinko surogatinę motiną, kuri išnešiojo dukrytes dvynes.
M. J. Winokour ėmėsi ginti kolegę ir sako, kad toks moters pasirinkimas toli gražu nėra susijęs su noru išlaikyti puikias kūno linijas. Pati S. Dž. Parker savo pasirinkimo nekomentuoja. Tačiau aršiai gynusi Parker, M. J. Winokour paklausta, ar pati ryžtusi antrą kartą surogatinės motinos pagalba susilaukti antro vaiko, neatmeta galimybės, kad antro vaiko atėjimui į šeimą pasirinks kitokį būdą.
50-metė japonė pagimdė savo anūką
Pasaulyje nuskambėjo dar viena istorija, kai 50-etė japonė tapo surogatine savo dukros mažylio motina, ir išnešiojo bei pagimdė savo anūką. Duktė sirgo onkologine liga, jai buvo pašalinta gimda, todėl pati ji negalėjo susilaukti vaikų. 50-etė japonė buvo apvaisinta dirbtiniu būdu. Sėkmingai išnešiojusi ir pagimdžiusi kūdikį, iš pradžių jį užregistravo kaip savo sūnų, o vėliau jį įsisūnijo biologiniai mažylio tėvai.
Oficialiai surogatinę motinystę Japonijos įstatymai draudžia, ir teisę vadintis motina turi tik vaiką pagimdžiusi, o ne biologinė mama. Pasak gydytojų, Japonijoje galiojantys įstatymai turėtų keistis.
Kur riba tarp būtinumo, legalumo ir moralės?
Histerektomija atliekama tik tada, kada gydytojai mato, kad nėra kitos galimybės sustabdyti vėžinių ląstelių dauginimąsi. Jei moteriai buvo paliktos kiaušidės arba moteris buvo užšaldžiusi kiaušinėlius, ji gali pasirinkti surogatinę motinystę, tačiau ne visose šalyse tai leidžiama. Net ir Lietuvoje užsimenama, kad poros negalinčios susilaukti vaikų, galėtų išbandyti surogatinę motinystę, tačiau šalies įstatymuose kol kas neužsimenama apie tokią galimybę. Kai kurių gydytojų teigimu, Lietuvoje didelę įtaką turi bažnyčia, o bažnyčiai toks vaiko atėjimas nėra priimtinas, tačiau klausimas lieka atviras dar ir dėl to, kad politikai nesiryžta svarstyti tokio klausimo. Religingosios Italija ir Lenkija surogatinę motinystę leidžia, tačiau šios šalys susiduria su šių "leidimų" pasekmėmis.
Sparčiai plintant pagalbos reprodukcijai technologijoms, etiniai ir teisės klausimai gali tapti tik dar sudėtingesni, nes kai kuriose šalyse surogatinė motinystė tampa netgi verslu. „Rytų Europa tapo viena patraukliausių vietų vaikų negalinčioms turėti europiečių šeimoms. „Tapkite surogatine motina! Atlyginimas - nuo 3000 eurų“. Nedidelis skelbimas su besišypsančios blondinės atvaizdu ir telefono numeriu išspausdintas viename Kijevo nemokamų žurnalų. Ukrainoje surogatinė motinystė suprantama kaip įprastas darbas“, - rašo Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“.
Pastaruoju metu Rytų Europa tapo viena patraukliausių vietų vaikų negalinčių turėti europiečių šeimoms, teigia dienraštis. Maži paslaugų tarifai ir pakantūs įstatymai, daugybė „kūdikių verslu“ besiverčiančių agentūrų ir klinikų: Ukrainoje jų apie 20, Čekijoje - 17, Lenkijoje - 40. „Surogatinės motinystės“ programos kaina vidutiniškai svyruoja nuo 15 iki 30 tūkstančių eurų. Nesunku palyginti: kad galėtumei gauti kūdikį JAV, reikia turėti daugiau nei 50 tūkstančių dolerių. Indijoje - vos 10 tūkstančių, todėl ji tampa nauja madinga „kūdikių turizmo" vieta.
Nuo 200 iki 400 prancūzų šeimų kasmet vyksta į užsienį, kad pasinaudotų šiomis „viskas įskaičiuota“ reprodukcijos paslaugomis, rašo „Le Figaro“. „Čia beveik kiekviename reprodukcijos centre yra potencialių kandidačių sąrašas“, - aiškina pirmojo Ukrainoje kūdikio „iš mėgintuvėlio" tėvas, Kijevo Reprodukcinės medicinos instituto vadovas Fiodoras Dachno. Ir nors oficialios statistikos nėra, kasmet šioje srityje besispecializuojančios klinikos užverbuoja apie 100 surogatinių motinų. „Juodosios rinkos“ mastai beveik tokie patys, gal net ir didesni, teigia dienraštis.
Charkove veikianti privati klinika „La Vita Felice“ siūlo nevaisingoms poroms kompleksinius paslaugų paketus, kuriuose turizmas susietas su surogatine motinyste. Juose - viskas, ko reikia, pradedant apvaisinimu, baigiant surogatinės motinos pasirinkimu iš katalogo. Įtraukti ir lėktuvo bilietai, buto nuoma, vertėjo ir lydinčio asmens paslaugos. Naudotis surogatinių motinų duomenų baze galima už 1000 dolerių mokestį, išsinuomoti mėnesiui butą, kad būtų galima dalyvauti gimdyme ir sutvarkyti administracinius formalumus, kainuoja 100 dolerių. VIP paslaugų paketas nerimaujantiems būsimiems tėvams garantuoja, kad jiems nesant kūdikį nešiojanti motina bus stebima kiaurą parą. Atlyginimas surogatinei motinai paprastai neviršija 3000 eurų. Užmokestis gydytojams, teisininkams ir tarpininkams kur kas didesnis.
Parengta pagal: „People", „Balsas.lt"
Naudinga žinoti:
- 1978 m. gimė pirmas mėgintuvėlyje pradėtas vaikas, o vaisingumo klinikų JAV nuo mažiau kaip 30 padaugėjo iki 300, kur ir buvo pasiūlyta surogatinės motinystės idėja.
- JAV kiekvienoje valstijoje įstatymai skiriasi, bet daugumoje jų moterims draudžiama surogatinės motinystės būdu uždarbiauti.
- Lietuvoje surogatinė motinystė neleidžiama.
©Įveikligą.lt
Komentara