„Iš pradžių neįmanoma suvokti nei operacijos svarbos, nei to, kodėl reikėtų paskubėti. Bet kai sužinojau, kad skubėti verčia ankstyvos stadijos odos vėžio diagnozė, laikas nustojo tekėti“, - sakė bendrovės „RCD Room-Concept-Design“ verslo konsultantė Rasa Martens.
Galbūt praeis metai kiti, ir tai, ką teko išgyventi, pamažu nugrims į užmarštį. Tačiau šiuo metu mintys apie vėžį nuo R. Martens atsitraukia neilgam. Ypač jos buvo pradėjusios dūgzti visai neseniai, kai teko laukti kontrolinio tyrimo rezultatų. Tyrimo, kuris turi būti atliekamas kas pusmetį, stebint, ar vėžys nesuskubo atsinaujinti. „Dabar – viskas gerai“, – lengviau atsikvėpė R. Martens.
Iki šiol apie ją užklupusius išgyvenimus žinojo tik bičiuliai ir artimieji. Tačiau ryžtis ir prabilti viešai moterį vis smarkiau ėmė versti vidinės nuostatos: įsitikinimas, kad apie galimą pavojų reikia įspėti ir kitus žmones. Melanoma – lyg uždelsto veikimo bomba. Ji, kaip ir kitų lokalizacijų vėžys, pradinėse stadijose yra nejuntama, bet – pražūtinga. Ji labai greitai plinta ir myriop dažniausiai pasmerkia jaunus žmones. Tačiau apie melanomą dar labai maža informacijos, ypač – ne medicininės, o tos, kuri būtų susijusi su kitų žmonių patirtimi.
„Turiu vienintelį tikslą – paskatinti žmones, kad jie nors kartą metuose, vardan odos vėžio, profilaktikos užsuktų pas odos ligų gydytojus. Per pastarąjį pusmetį ne vieną pažįstamą žmogų įkalbėjau, kad pas juos apsilankytų. Ir porai iš jų prireikė rimtos pagalbos: chirurgai pašalino pavojingus odos darinius“, - pasakojo R. Martens. Ši moteris – ne iš tų, kuri mėgtų kaitintis saulėje. Ir soliariumai yra už jos troškimų ribų. Vadinasi, abu veiksniai, kuriuos lyg vinį į lentą metai po metų kala medikai, prašydami – liepdami – įsakydami vengti ultravioletinių spindulių, šiuo atveju netinka.
Tačiau ir be saulės yra veiksnių, darančių įtaką melanomos atsiradimui. Vienas jų – ląstelių pokyčiai gali prasidėti ir dėl imuninės sistemos pokyčių. Bet tai - tik prielaida: ne visada įmanoma nustatyti priežastį, dėl kurios organizme atsiranda link vėžio vedančių pokyčių.
Akistata su liga
„Nebuvo jokio nerimo. Kol vieną rytą, besišluostant po dušo, rankšluostis kažką ant šlaunies užkliudė. Gal man tuo metu suskaudo? Nežinau. Iki tol neturėjau įpročio apžiūrėti savo odos, stebėti, keičiasi ant jos esantys apgamai ar nesikeičia. Bet tąkart viduje kažkas sukirbėjo: dilgtelėjo mintis, jog reikėtų pasitikrinti“, - pasakojo R. Martens. Vilniuje, onkologo Karapato Babajano klinikoje dirba R. Martens brolis Rytis. Netrukus, kai moteris apsilankė joje procedūrai, kuriai buvo gerokai anksčiau užsirašiusi, ji nutaikė progą pasikalbėti ir su broliu.
„Norėjau pasitarti, ar verta užsirašyti gydytojo onkologo konsultacijai. Kažkoks keistas apgamas buvo: nei didelis, nei kuo išsiskiriantis, bet lyg ir jautrus. Bet brolis iš karto sunerimo. Jam atrodė, kad būtinai turiu parodyti gydytojui tą apgamą, čia ir dabar, nieko nelaukdama“, - prisiminė R. Martens. Nežinia, ką matė apgamą su specialiais prietaisais apžiūrintis gydytojas K. Babajanas, bet jo kaktoje įsirėžė susirūpinimo raukšlė. „Reikia operuoti, - išgirdo moteris. - Viską parodys ląstelių tyrimas, bet delsti nereikėtų“. Ji iš pradžių neįstengė suvokti nei operacijos svarbos, nei to, kodėl reikėtų paskubėti. Ir tik tuomet, kai pasiekė žinia apie išpjauto darinio ląstelių tyrimą, laikas šiai moteriai nustojo tekėlęs.
Kaip jaustis, kai mintys ima skverbtis link mirties? Suvaldyti jų, išgirdus vieno iš agresyviausių odos vėžio rūšių – melanomos diagnozę, neįmanoma. Nepaisant to, kad melanoma buvo diagnozuota labai ankstyvos stadijos, moters niūrios mintys neapleido. „Onkologijoje visko būna. Bet kai pačiai tai nutiko, neigiamų žinių apie melanomą suradau daug daugiau, nei teigiamų“, - prisiminė pašnekovė.
Ar žmogus nesikabina į geras žinias kaip viltį?
„Į žinias? - perklausė R. Martens. - Jų apskritai buvo per maža: nebuvo į ką kabintis“. Ji pasakojo, kaip suskubo internete ieškoti informacijos apie melanomą, bet įkliuvo tik į mokslinius straipsnius. Juose užsimenama apie sukauptus įrodymus, liudijančius, kad laiku apčiuopus auglį, galima pasiekti gerų gydymo rezultatų, bet Rasai to neužteko. Neaptiko ji ir žmonių pasakojimų apie išgyvenimus bei patirtį. Ir ne tik lietuviškuose tinklalapiuose, bet ir vokiškuose. Juolab kad tai, ką rašė vokiečiai, nebuvo vilties teikiančios žinios. Anot R. Martens, baisiausia yra tai, kad skaitant net ir paprastą, pacientams skirtą informaciją, neįmanoma suvokti melanomos klastingumo. Atrodytų, kas tai tėra odos paviršiuje atsiradęs, kintantis darinys. O iš tiesų jis pridaro organizme „baisybių“: melanoma yra vienas dažniausių jaunų moterų mirtį sukeliančių odos vėžių.
„Tai agresyviausia odos vėžio forma. Suvokus tai, neišvengiamai apima baimė. Todėl ir dabar negaliu suprasti, kodėl iki šiol taip maža informacijos apie odos vėžį. Jei krūties vėžiui ir jo profilaktikai žiniasklaidoje skiriama santykinai daug dėmesio, pastarajam vėžiui – beveik nieko“, - stebėjosi R. Martens. Pernai spalį, netrukus po to, kai buvo nustatyta tiksli diagnozė, R. Martens buvo padaryta ir antroji - gerokai didesnė melanomos operacija. Ji buvo lyg garantija, kad audinyje nebeliks vėžio ląstelių, ir motreis bus apsaugota nuo tolesnio jo plitimo.
O kas buvo po operacijų? „Reabilitacija“, - liūdnokai šyptelėjo R. Martens. Tai, ką ši moteris vadina reabilitacija, nesisiejo nei su sanatorijose, nei su gydymo įstaigose atliekamomis reabilitacijos procedūromis. Tai buvo Rasos bandymas sutaikyti viduje besidraskančius jausmus. Viltį ir mirties baimę. Ir dar kartą perkainuoti vertybes. Tai buvo gana sunkus laikas. Nesvarbu, kiek medikai ar artimieji būtų išsakę paguodos ar vilties žodžių: „Viskas bus labai gerai“, „Jūs nusiraminkit“ ir panašių, - priimti juos Rasai nebuvo paprasta.
Nepaisant to, net ir kalbėdama apie skaudžią patirtį, R. Martens šypsosi. Ji šypsosi ir daugybėje nuotraukų. Tų, kurios prieš metus kitus darytos jos viešbutyje „Mabre Residence Hotel“. Ir tų, kuriose ji nufotografuota besimankštinanti viename iš sostinės sporto klubų. Ir šokanti „Lietuvos šokių dešimtuke“. Visos tos į periodinių leidinių archyvus sudėtos nuotraukos turi bendrą bruožą: jos darytos iki melanomos operacijos. Po jos Rasa trumpam dingo iš gyvenimo būdo žurnalų. Ir iš sporto klubo. Tik žmonės, kurie su ja nuolat bendrauja ir kurie žinojo apie ją užklupusius išbandymus, negalėjo atsistebėti, kad ši moteris ir nelaimės akistatoje nenustojo šypsotis.
„Po to, kai tai nutinka, tenka gyvenime kai ką ir keisti“, - tarstelėjo R. Martens. Viskas dabar šiek tiek kitaip. Moteris norėtų tikėti, kad praeis keleri metai, ir visa tai, ką teko išgyventi, pamažu užsimirš. Ir kad prisiminti vėžį teks nebent tuomet, kai, praėjus dar vienam pusmečiui, reikės išsiruošti pas medikus tyrimui.
Bet kol kas Rasa būdrauja. Net ir kalbėdama su nepažįstamu žmogumi, pajunta, kaip žvilgsnis tyrinėja jo odą. „Nesu nei koks apgamų ekspertas, nei gydytojas, bet pasąmonėje vis dar budi „aliarmo skambutis“: ir jam, tam mano pašnekovui, gali nutikti taip, kaip nutiko man. Dažnai neištveriu nepaakinusi kitų, kad jie prisiruoštų ir nueitų pas odos ligų gydytojus profilaktinei patikrai, - sakė R. Martens. Juk didžiausia laimė ir didžiausias džiaugsmas, kad man melanoma buvo diagnozuota ir išoperuota laiku. Antraip gal ir manęs čia jau nebebūtų“.
Kelias link operacijos – kita patirtis
„Odos darinys ant kairio skruosto, po akimi, atsirado seniai. Jis buvo plokščias ir kietas, miežio grūdo dydžio. Bet netikėtai jis ėmė keistis. Per porą savaičių iššoko, paraudo, ėmė kraujuoti. Man tai nepatiko: norėjau kuo skubiau juo atsikratyti. Juk iš tų odos darinių išauga ir vėžio“, - pasakojo 68 metų Jonas.
Jonas – ne medikas. Tačiau jaunystėje kelerius metus jis yra studijavęs mediciną. Gyvenimas jį nukreipė kitais keliais, bet studijų metais įgytos medicinos žinios jam pravertė visą gyvenimą. Galbūt todėl pajutęs, kad ant skruosto esantis odos darinys ėmė keistis, vyras nedelsė, - suskubo pas medikus. Jis užsiregistravo pas savo šeimos gydytoją, ir paprašė siuntimo odos ligų gydytojo konsultacijai. Jonas sakė žinojęs, kad kad Vilniaus universiteto Santariškių klinikose yra Dermatovenerologijos centras. Ir kad jame neseniai pradėjo veikti dienos stacionaro operacinės. Vienoje jų, per operaciją, trukusią maždaug valandą, ir buvo pašalintas vyrui nerimą kėlęs odos darinys. „Esu laimingas, kad nieko bloga nespėjo nutikti“, - sakė Jonas.
Pernai centre įrengus Dienos stacionaro operacines, odos ligų gydytojai pacientams pradėjo teikti ir pakankamai sudėtingų paslaugų. Pasak Dermatovenerologijos centro gydytojos Ramunės Jurčiukonytės, operacinėse ne tik atliekama biopsijų (diagnostiniam tyrimui paimama audinio ląstelių), bet operuojami ir sudėtingi odos dariniai. Dermatovenerologijos centre atliekami ir odos vizualiniai tyrimai. Įvairūs odos dariniai apžiūrimi optiniu prietaisu – dermatoskopu. Jis gali būti tvirtinamas ir prie fotoaparato. Juo užfiksuoti odos pakitimai dokumentuojami, - išsaugomi pacientų elektroninėse ligos istorijose. Tai suteikia galimybę stebėti odos darinių pakitimus: jų dydį, spalvą ar kitus pokyčius.
Specialisto komentaras. Profilaktika – prieš veidrodį
Melanoma nėra tik odos liga. Gali būti gleivinės, akies tinklainės, ausų, smegenų dangalų ar vidaus organų melanomų. Bet ypatinga ši liga tuo, kad dažniausiai - 80-90 proc. ji atsiranda odoje.
„Tarp piktybinių odos ligų melanoma yra pats agresyviausias vėžys“, - patikino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Dermatovenerologijos centro direktorė Matilda Bylaitė.
Melanoma pavojinga tuo, kad ji labai greitai plinta: ir odos paviršiumi, ir gilyn į audinius. Blogiausia, kad piktybinės ląstelės greitai išsisėja po organizmą: net ir nedidelė melanoma netrunka metastazuoti į limfmazgius ir organus. Negydant ši liga greitai pasmerkia žmogų mirčiai. Mirtys nuo jos sudaro apie 70 proc. visų odos navikų sukeliamų mirčių, o tai - ypač daug. „Kuo anksčiau diagnozuojama melanoma, tuo didesnė tikimybė, kad pacientą pavyks išgydyti. Išoperavus ją pirmosiose stadijose galima tikėtis, kad pacientas visiškai pasveiks. Nors paprastai vėžiu sirgę žmonės turi būti stebimi penkerius metus (kas pusmetį jiems atliakama kontrolinių tyrimų), tikimybė, kad liga nebeatsinaujins, yra didelė“, - sakė M. Bylaitė.
Operacijos metu išpjautas darinys ištiriamas histologiškai (atliekamas melanomos audinio tyrimas), o pagal jo rezultatus nustatoma prognozė bei gydymas: kuo darinys storesnis, tuo sudėtingesnis ir ligos gydymas. Todėl pagrindinė melanomos profilaktikos priemonė -tai atidi odos apžiūra. Geriausia būtų, kad patys žmonės, naudodamiesi veidrodžiais, tą padarytų kartą per mėnesį. Pasak M.Bylaitės, jei ne kas mėnesį, tai bent jau pavasarį žmonės turėtų apžiūrėti savo odą ir įsidėmėti, kaip atrodo joje esantys pigmentiniai dariniai. Ir kad rudenį padarytų tą patį, kai saulės nudeginta oda jau būna atsigavusi.
Pastebėjus pakitusį apgamą (kitokius jo kontūrus, spalvą, dydį), reikėtų nedelsiant kreiptis į specialistą, dirbantį odos navikų diagnostikos ir gydymo srityje. Tą patį reikėtų padaryti, jei kuris nors odos darinių paraudo ar jį pradėjo niežėti, gal net kraujuoti. „Vienintelis patikimas melanomos gydymas pirmiausia yra chirurgo onkologo ar plastikos chirurgo skalpeliu atliekama operacija: darinio išpjovimas. Jokių įtartinų, pakitusių apgamų ar atsiradusių odos darinių negalima šalinti lazeriu“, - perspėjo gydytoja.
Melanomos ypatybės:
- Melanomos dažniausiai atsiranda tose kūno vietos, kurios gauna daugiausia saulės. Vyrams tai – viršutinė kūno dalis (liemuo, nugara), moterims – blauzdos. Bet melanoma gali atsirasti ir tokioje odos vietoje, kurios niekada nepasiekia saulė.
- Melanoma gali atsirasti ir lygioje odoje, ir iš apgamo. Sunerimti reikėtų, jei odos paviršiuje atsiranda juodas, didėjantis, besikeičiantis, nelygiais kraštais darinys arba pradeda keistis (didėti, išopėti) apgamas.
- Melanomos atsiradimą nulemia daugybė veiksnių, kurių svarbiausi – paveldimumas (ar būta odos vėžio atvejų giminėje) ir įgytų apgamų kiekis. Rizika padidėja, jei ant kūno jų yra daugiau nei 50.
- Išlieka rizika iš naujo susirgti odos vėžiu, jei melanomos jau būta: kiti apgamai taip pat gali supiktybėti.
- Į rizikos grupę patenka baltaodžiai, šviesiaplaukiai,raudonplaukiai, mėlynakiai žmonės. Polinkį sirgti nulemia vadinamasis odos fototipas: šie žmonės saulėje ne įdega, bet nudega iki raudonumo.
- Įtakos melanomai atsirasti turi ir suminė (sukaupta per daugybę metų) ultravioletinių spindulių dozė.
- Moterys turi dukart didesnę riziką susirgti melanoma, nei vyrai.
- Taip pat dažniau ja serga žmonės, užimantys aukštesnę socialinę – ekonominę padėtį. Tai siejama su įtampa, stresais, vidiniu nerimu, taip pat žmonių emocine būsena. Dažnai tai – jautrūs, kūrybingi žmonės.
- Vienas ryškiausių melanomos rizikos veiksnių – ankstyvas (kūdikystėje, vaikystėje) ir smarkus odos nudegimas saulėje.
- Per metus melanoma mūsų šalyje diagnozuojama maždaug 200 žmonių. Moterims tai – antras pagal dažnumą mirtį sukeliantis vėžys (pirmoje vietoje – krūties vėžys), vyrams – trečias (po prostatos ir plaučių vėžio).
Aut. Audrė Srėbalienė
© Įveikligą.lt
DĖMESIO!
Dainavos poliklinikoje kauniečiai apgamus gali pasitikrinti nemokamai
Komentara