1

Labai nuoširdžiai dėkoju nuostabiausiems ir savo darbui pasiaukojusiems žmonėms, kurie man padėjo kovoti su vėžiu. Neminėsiu jau jų mokslinių laipsnių, nes bijau suklysti, bet, manau, pirmiausia nuoširdumas, paprastumas, atvirumas, pasitikėjimas man padėjo šiame raizgiame gyvenime.

Pirmiausiai dėkoju Vytautui Čepuliui, kuris išrėžė tą subjaurėjusį žnypliuką, padedamas Antanui Bunikiui. Toliau gavau tris branduolines procedūras radioaktyvaus jodo, kuris, manau, jau galutinai užmušė tą padarą (bet dėl visa ko beldžiu į medį tris kartus, pagal rusus). Už tai dėkingas nuostabiems specialistams Zenonui Baranauskui bei Vytautui Sinkevičiui, nepamirštant visų slaugytojų bei sanitarių, kurių nei vardų, nei pavardžių nežinau, atsiprašau.

Visiems sergantiems ar susirgsiantiems sakiau, sakau ir sakysiu: negalvokite apie savo ligą, nei jūs pirmi, nei paskutiniai sergate, gyvenkite kitomis mintimis, stenkitės apie tai negalvoti, meskite visas negeras mintis šalin. Tai psichologo Zenono Sreikaus paskaitos fragmentas, jo klausiausi prieš 30 metų, bet tai kažkaip keistai įstrigo bei labai daug padėjo pamirštant. Tomis mintimis gyvenau pradėjęs ieškoti išlindusio guzo šaknų bei sužinojęs, kad turiu trečios stadijos skydliaukės vėžį.

O juk, kaip sakė Z. Sreikus, gali trims mėnesiams atsigulti į patalą, pusmetį padejuoti, bijoti, įsikalbėti, kaip jus graužia vėžys, ir per tą laiką, jei labai graušite save, tikrai numirsite, nors būsite sveikas. Galvokite ką nors kita, aišku, sunku, bet taip, manau, 90 proc. padėsite gydytojams bei tuo labiau sau.

Turiu puikų pavyzdį: Panevėžyje pažįstamas sirgo prostatos vėžiu, po to kraujo vėžys užpuolė, o šiai dienai jis – sveikas, jokio vėžio neliko, nes gyveno toliau kaip gyvenęs, ir vėžiukas pamatė, jog jis, tas žmogelis, yra stipresnis, na, ir, manau, pasidavė, sunyko.

Savęs aš negaliu statyti pavyzdžiu, nes skydliaukes vėžiukas lengviausiai pasiduoda sunaikinimui. Jei kas susidomėjote bei norite pabendrauti su tuo žmogumi, nugalėjusiu savo du vėžius be jokių papildomų procedūrų, tik gyvenant kaip gyvenus, kas buvo vykdoma gydytojų nurodymu, jų profesionalumu, tradiciniais metodais, rašykite man: velicka.rimantas @ gmail.com.

 

Autorius Rimantas Velička

bendraukime.lrytas.lt

 

Rašyti komentarą


Security code  

Komentara  

#1 Flora 2013-11-03
Tai tiesa gerbiamasis ,pati visą gyvenima,net bijojau ištarti tą žodį vėžys,man kėlė siaubą visą ką apie jį girdėjau ir skaičiau,ir ka,pačiai man buvo diagnozuotas kraujo vėžys3 stadija,būklė jau buvo siaubinga,paskutiniais mėnesiais jaučiausi siaubingai,atsisakinėjo inkstai,na vis per tą baimę nueiti pas gyditoją ir išgirsti šitą baisų žodį,kažkaip intuicija kuždėjo,kad man kažkas labai blogo yra,na laukiau kaip sakoma iki paskutinio,iki renimacinio,o ar nereikėjo susigriebt dar pirmose stadijose?juk jaučiau kaulų skausmus,požymiai visi buvo tos ligos,bet gi vėl per ta nelemta baimę,saves apgaudinėjimą.tai gerai,kad stebūklingai ištvėriau visą gydimą,transplantacija,čiulpų,beja viskas pavyko puikiai,kaip aš gydimo metu nusprandžiau,kad aš esu stipresnė už tą vėžį,kad jo nebijau,kad yra gydimas,ir aš visą tai gaunu,tik reik pakentėt,ir ka jūs manot antri metai pilna remisija,kur didžiausia buvo recidyvo tikimybė net iškart po transplantacijos Žmonės,nebijokit jei ką jaučiat ne taip eikite,tyrkitės,nes laikas tampa tavo sajungininkas,bet kada gali tapti per vėlu.Man dabar 38m aišku,jau nebesugražinsi pilnos sveikatos,bet galiu džiaugtis gyvenimu,matyt savo gražuole dukrą kai jį auga,gal mano patirtis kažką įkvėps ir šiaip susimastyt apie gyvenimą.
Quote
2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis