0

Nanomedicinos tyrimai atvedė prie visai naujų vėžio gydymo formų nenuodijant sveikų ląstelių. Nanovaistai tarsi automatinio valdymo raketos ateityje aptiks ligos židinį ir gydys būtent tą vietą.

Kol kas dar neišsipildė 1966 metų mokslinės fantastikos filmo „Fantastinė kelionė" scenarijus, bet šiuolaikinis mokslas prie to jau priartėjo. Filme iki mikroskopinio dydžio sumažintų gydytojų komanda mikroskopiniu povandeniniu laivu leidžiasi į pavojų kupiną kelionę po ligonio organizmą. Pabaigoje povandeninis laivas įplaukia į smegenis, ten gražioji Raqeul Welch lazerine patranka sunaikina mirtinai pavojingą trombą. Nanovaistai nėra gyvieji gydytojai, tačiau jie turi pranašumų. Jie jau pakeliui iš laboratorijų - klinikinių bandymų link. Nanovaistai tarsi automatinio valdymo raketos ateityje aptiks ligos židinį ir gydys būtent tą vietą, o gydytojai skeneriu stebės vaistų veikimą organizme ir užtikrins, kad aktyviosios medžiagos patektų tik ten, kur reikia.

Nanoraketos be jokio šalutinio poveikio įveiks vėžį

Nanomedicina neatsitiktinai ypač daug dėmesio skiria vėžio gydymui. Chemoterapija - dviašmenis ginklas. Stiprių medicininių preparatų, kuriais galima sunaikinti vėžines ląsteles, netrūksta. Bėda ta, kad tie patys vaistai nuodija ir sveikąsias ląsteles. Norėdami sumažinti šalutinį poveikį, gydytojai priversti skirti mažas dozes, bet jų ne visada užtenka sunaikinti vėžinėms ląstelėms, todėl jos greitai atsinaujina. Kuriant nanovaistus siekiama, kad nuodai iš specialių ląstelių būtų skleidžiami tik pačiuose augliuose, tada būtų galima padidinti dozes, o šalutinis poveikis nesustiprėtų. Taigi svarbu, kad raketos pasiektų tikslą. Jeigu augliai yra susiformavę prie odos, pavyzdžiui, limfmazgiuose, mokslininkai daugiausiai naudoja puslaidininkinius nanokristalus, kvantinius taškus, apšviesti infraraudonaisiais spinduliais jie fluorescuoja. O jeigu augliai susidarę giliai organizmo viduje, mokslininkai renkasi magnetines nanodaleles, jas galima matyti magnetinio rezonanso (MRI) skeneriu.

An Arbore veikiančio Mičigano universiteto mokslininkai sukūrė trijų komponentų nanoraketą, ji gali veiksmingai aptikti, atpažinti ir sunaikinti auglius žiurkių smegenyse. Nanodalelių branduolys - geležies oksidas, jis skenuojant MRI skeneriu veikia kaip kontrastinė medžiaga. Branduolio išorėje yra mažų baltymų dalelių F3 peptidų, kurie prisijungia prie vėžinių ląstelių ir prasiskverbia į jas, ir gydomosios medžiagos, kurią sudaro šviesą sugerianti medžiaga fotofrinas. Kai medžiaga sugeria raudoną lazerio šviesą, ji tampa nuodinga ir sunaikina ląsteles. Atliekant bandymus žiurkėms į smegenis buvo sušvirkšta vėžinių ląstelių. Negydomos žiurkės nugaišo vidutiniškai po 8,5 d., gydomos išgyveno 33 d., kelios net praėjus pusmečiui vis dar buvo sveikos.

Pirmaisiais chemoterapiniais nanopreparatais po sėkmingo bandymo su gyvūnais dabar mėginama gydyti vėžiu sergančius ligonius. Šie vaistai - tai maži tuščiaviduriai riebalinių medžiagų rutuliukai, vadinami liposomomis, yra tarsi chemoterapinio gydomojo preparato cisplatino talpyklėlės. Vėžiniai augliai kaip kempinė įsiurbia liposomas.

Nenuodija sveikų ląstelių

Nanomedicinos tyrimai atvedė prie visai naujų vėžio gydymo formų nenuodijant sveikų ląstelių. Berlyne įsikūrusi bendrovė „MagForce Nanotechnologies" gerokai pasistūmėjo atlikdama klinikinius bandymus su cukrine medžiaga padengtomis geležies oksido nanodetalėmis smegenų, prostatos ir kasos vėžiui gydyti. Vėžinės ląstelės ryja nanodetales, kad išsaugotų jų paviršiuje esančias maistines medžiagas, o sveikos ląstelės yra išrankesnės ir įsisavina kur kas mažiau šių dalelių. Tiesiais į auglį suleidus tirpalo su tokiomis dalelėmis, auglys veikiamas greitai kintančio magnetinio lauko. Vėžinės ląstelės įkaista iki 45-70 laipsnių ir nuo tokios temperatūros žūva, o sveikoms ląstelėms, neturinčioms nanodalelių, magnetinis laukas nėra pavojingas. Ši bendrovė pirmauja smegenų vėžio formos gydymo srityje. Klinikiniai bandymai buvo tokie sėkmingi, kad įmonė kreipėsi į Europos Sąjungą prašydama aprobuoti tokį gydymo metodą.

Amerikos Stanfordo universiteto mokslininkai laikosi panačios strategijos, tik vietoje geležies oksido dalelių naudoja anglinį nanovamzdelį. Anglies vamzdeliai apšviečiami infraraudonųjų spindulių lazeriu ir įkaitinami iki 70 laipsnių, tada vėžinės ląstelės žūva. Priešingai nei geležies oksido dalelės, nanovamzdeliai patys suranda kelią iki auglių ir prikimba prie vėžinių ląstelių. Nanovamzdelius galima apšviesti per odą sergant, pavyzdžiui, limfmazgių vėžiu arba nukreipiant šviesolaidinį lazerį į auglius, susidariusius giliai organizmo viduje. Kol kas nanovamzdeliai išbandyti tik su pelėmis.

Naudinga žinoti:

Dėmuo „nano-" kilęs iš graikų žodžio nannos, reiškiančio „nykštukas". Nanotechnologijos sąvoka vartojama apibūdinant nuo 0,1 iki 100 nanometrų dydžio medžiagas ir objektus, o nanovaistais atitinkamai vadinamos gydomosios priemonės, kurias sudaro už ląsteles mažesni dariniai.

 

„Iliustruotasis mokslas" informacija www.iliustruotasismokslas.lt

 

 

Rašyti komentarą


Security code  

2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis