1

Vaistai nuo lėtinės mieloleukemijos (LML) buvo atrasti 2001 metais ir išsivysčiusiose pasaulio šalyse skiriami kiekvienam pacientui, Lietuvoje vaistų gali gauti tik kas trečias sergantysis. Medikai priversti atlikti Dievo pareigas ir nuspręsti, kuriam iš trijų kraujo vėžio ligonių leisti gyventi.

LML pasaulyje dažnis – 1-1,5 naujo atvejo 100 000 žmonių per metus. 

Baisioji Filadelfijos chromosoma 

Onkohematologinių ligonių bend­rijos „Kraujas“ pirmininkė Dalia Bielskytė sako, kad žmonės, vartodami mieloleukemijos progresavimą stabdančius vaistus, ligos tiesiog nejaučia, yra darbingi. Jos manymu, prieš ligą reikėtų susivienyti ir pacientams, ir gydytojams, ir ministerijos darbuotojams.

Lėtinė mieloleukemija – viena iš lėtinių piktybinių kraujo vėžio formų. Ja sergant pažeidžiami kaulų čiulpai, kraujas, padidėja blužnis bei kepenys. Pagrindinis veiksnys, dėl kurio išsivysto LML, yra chromosomų pokyčiai.

„Ši lėtinė kraujo vėžio forma, - pasakoja gydytoja onkologė Rita Akviliūtė, - anksčiau baigdavosi mirtimi. Susirgusieji mieloleukemija gyvendavo maždaug 4 metus. Visai neseniai šiol ligos gydyme įvyko perversmas – atsirado vaistų, padedančių visiškai sustabdyti ir kontroliuoti ligą“.

Gydytoja paaiškino, kad ligos biologija buvo išaiškinta labai seniai - šis kraujo vėžys išsivysto todėl, kad atsiranda genetinių chromosomų pokyčių. Ląstelės išsigimsta, tampa piktybinės. 9-oji ir 22-oji chromosomos apsikeičia nedidelėmis atkarpomis ir susiformuoja vadinamoji Filadelfijos chromosoma, turinti bcr-abl geną hibridą. Piktybinės ląstelės nekontroliuojamai auga, dauginasi ir gyvuoja. Kraujyje aptinkama daug navikinių bręstančių ląstelių, būna daug trombocitų. Lėtinė LML stadija tęsiasi keletą metų. Vėžinės kraujo ląstelės tiesiog sunaikina žmogų. 

Kaip veikia vaistai 

Gydytoja R.Akviliūtė sako, kad iki šiol visi vaistai nuo vėžio tik šiek tiek sumažindavo piktųjų ląstelių kiekį. Tačiau vėžinių ląstelių jie negalėjo sunaikinti. Galiausiai buvo atrastas vaistas, kuris sugebėjo ligą paveikti būtent molekuliniu genetiniu lygmeniu – susikryžminusią Filadelfijos chromosomą sugrąžinti atgal į savo vietą. Taip visiškai sunaikinamos piktybinės ląstelės.

Vaistas buvo patvirtintas 2001 metais ir labai greitai paplito po išsivysčiusį pasaulį. Tai iš tiesų buvo labai džiugi žinia. Atsiradus vaistams, liga tik­rai tapo tik lėtinė – sergantis žmogus gali gyventi labai ilgą laiką. Tik reikia neužmiršti išgerti savo vaistų dozės. Panašiai turi elgtis sergantieji diabetu. Tai tapo net nepanašu į baisią diag­nozę – kraujo vėžys. 

Lietuviams - bloga žinia 

Anot gydytojos onkologės, bėda ta, kad dėl finansavimo ir sprendimų prob­lemų tą vaistą Lietuvoje gauna tik trečdalis pacientų. Liūdna žinant, kad yra galimybė padėti visiems, o padedama tik kas trečiam. Geriantieji šiuos vaistus jau dvejus metus dirba, mokosi, gyvena visavertį gyvenimą. O iš tų ligonių, kurie, deja, vaistų negavo - per porą metų apie 40 procentų jau paliko šį pasaulį. 

Ši liga bėgant laikui ūmėja, pereina į pagreitėjimo fazę. Tampa panaši į ūmią leukemiją ir baigiasi mirtimi.
„Lietuva yra viena paskutinių Europoje pagal tai, kaip sugeba savo pacientus aprūpinti vaistais. Kitose šalyse minėtus vaistus gauna visi šia liga sergantieji“, - tvirtina gydytoja R. Akviliūtė.  

Kiek kainuoja tabletė 

Vaistai nuo mieloleukemijos vienam pacientui kainuoja 10 tūkst. litų mėnesiui, arba 120 tūkst. litų per metus.

Paklausta, kiek žmonių serga minėta kraujo vėžio forma ir kaip medikai nusprendžia, kam duoti vaistų, o kam geriau apie tai nieko net neminėti, gydytoja atsakė: „Per metus suserga apie 40 žmonių. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 sergančiųjų. Iš jų tik 60 pacientų turi galimybę išgyventi. Vaistai yra visiškai kompensuojami, bet tik tiems 30 procentų. Niekas nenori spręsti skaudžiausio dalyko - kam jų duoti, o kam - ne. Tačiau paprastai vaistų gauna arba jauniausi, arba tie, kurių liga tampa ūmi. Tenka ją stabdyti, gaisrą gesinti. Tačiau tie sprendimai tik iš bėdos, nes iš tiesų reikia pradėti gydyti vėžį tada, kai diagnozuojama liga." 

Esame gūdi provincija 

Vilniaus Romerio universiteto teisės studentas Šarūnas Narbutas jau dvejus metus serga mieloleukemija. Tačiau jis studijuoja, sportuoja ir nejaučia jokių baisios ligos požymių. Žinoma, vaikinas neužmiršta išgerti paskirtos vaistų dozės. Šarūnas sako, kad mes esame „gūdi provincija“, nes jau net Latvijoje ir Estijoje beveik visi susirgusieji gauna šių vaistų. Kitos Europos valstybės tuos žingsnius padarė jau prieš penkerius metus, ten jau skiriami naujesni vaistai.

„Man liga buvo diagnozuota 2007 metų rugsėjo mėnesį, - prisimena Šarūnas, - o po mėnesio jau pradėjau gauti vaistus. Galima buvo gydyti ir kitaip, atliekant kaulų čiulpų transplantaciją, tačiau tai – daug sunkesnis ir sudėtingesnis būdas. Jeigu būtų tekę rinktis šį būdą, abejoju, ar dabar aš prieš jus toks žvalus ir energingas sėdėčiau“. Beje, kaulų čiulpų transplantacijos operacijos kaina yra didesnė nei gydymo vaistais kursas. 

Ar vaistų gausiu rytoj? 

Viktorija Ancutaitė susirgo 2006 metais. Prisimena, kad pajuto silp­numą kojose ir nuvažiavo pas savo terapeutę. O gydytoja pasakė – gal kraują paimkime, seniai tyrėme. Radusi kažką „ne taip“, pasiuntė į Santariškių klinikų Hematologinį skyrių pasitikrinti. „Kai padarė tyrimą, - pasakoja Viktorija, - paklausiau gydytojų: „Na, ir ką ten įdomaus radote?“ Jie atsakė: „Radome. Tik idiotas gali ramiai į tokią diagnozę reaguoti, - toliau kalba Viktorija, - bet jei jau taip atsitiko, reikia ieškoti išeities. Man pasisekė – gavau vaistų ir dabar esu sveika. Negalima sakyti apie vėžį, kad tu jį įveikei, nugalėjai. Vėžys tik pasitraukia, o kada panorės, tada ir sugrįš. Juk gali atsitikti taip, kad rytoj tos išganingosios tabletės nebegausiu. Tai trikdo kur kas labiau nei džiaugsmas dėl pasitraukusio vėžio. Todėl nieko apie šią ligą stengiuosi neskaityti, nenoriu savęs nuodyti. Tarp ligonių ir sveikųjų yra siena, mes vieni kitų nematome, tik atsidūrę ligos patale suprantame, kad yra ir kita pasaulio pusė“.

Šia liga kiek dažniau serga vyrai nei moterys, vidutinis sergančiųjų amžius – 60 metų.

 

Aut. Meilė Jančorienė, „Valstiečių laikraščio“ informacija

 

Rašyti komentarą


Security code  

Komentara  

#1 aurelija 2009-02-21
Lietuvoje geriau nesirgti...
Quote
2024 m. gegužės 25 d., Šeštadienis