1

zebra ir mokslas.jpg„Science daily“ pranešė, kad atliktas sėkmingas tyrimas dėl vėžio vystymosi, kuriame dalyvavo mažos žuvytės, turinčios tokį pat geną, kaip ir žmonės. Mokslininkai teigia, kad po tyrimų su šiomis mažomis žuvytėmis, jiems pavyko atskleisti, kodėl vėžys auga“, tačiau atsakymo, kodėl vėžys plinta į kitus audinius ir organus, dar teks palaukti.

„Mokslininkai išvedė permatomą zebrinę daniją ir gali lengvai stebėti, kaip vystosi organai arba kaip organizme plinta, pavyzdžiui, vėžys. Dėl galimybių veiksmingai studijuoti ir manipuliuoti genų bei kamieninių ląstelių funkcijomis zebrinės danijos mokslininkams gali tapti labai naudingais bandomaisiais gyvūnais“, - rašo „Iliustruotasis mokslas“. 

Vėžinės ląstelės plinta neatsitiktinai 

Mokslininkai žino labai nedaug apie tai, kas žmogaus organizme skatina plisti vėžines ląsteles, kodėl augliai ne tik didėja, bet ir dauginasi persimetę į kitus organus ar audinius. Permatoma zebrinė danija galbūt netrukus padės mokslininkams išsiaiškinti, ar metastazės organizme plinta atsitiktinai, ar pasirenka tam tikrą taikinį. 

„Šiuo metu onkologus labiausiai jaudina nežinia, kodėl vėžys išplinta į šalia ir toliau esančius audinius ir organus“, - sako medicinos mokslų daktaras Richard White atliekantis tyrimus su zebrinėmis danijomis, kurių genetinė sandara panaši į žmogaus. Pasak jo, „šios mažos žuvytės, kurios dar būnant embrionais yra skaidrios, gali padėti atsakyti į šį ir daugybę kitų klausimų, kurie susiję su žarnyno, širdies, kraujodaros ir net Alzheimerio liga". Mokslų daktaro nuomone, po tyrimų su zebra žuvytėmis, paaiškėjo, kad vėžinės ląstelęs plinta neatsitinktinai ir „jos žino, ką daro“. 

JAV Bostono vaikų ligoninės mokslininkai ištyrė, kaip suaugusių zebrinių danijų vėžinės ląstelės per kelias dienas iš pilvo poodžiu nukeliauja iki krūtinės peleko. Kadangi pirmas kelias savaites žuvys esti visiškai permatomos, mokslininkai galėjo kuo puikiausiai stebėti kiekvieną akvariume plaukiojančios žuvies vėžinę ląstelę ir pamatyti net mažiausias metastazes. Šiuo metu mokslininkas atlieka tyrimus, kad nustatytų, kodėl vėžinės ląstelės nukeliauja į tam tikras organizmo vietas ir sukelia antrinius auglius. 

Auglių augimą skatina genai? 

Analogiškus tyrimus su „zebra“ žuvelėmis atliko Singapūro ir Dundee universiteto mokslininkai. Juos domino, kaip vėžinės ląstelės dauginasi ir kas skatina auglių augimą. 

Tyrėjai atskleidė mechanizmą, kurio dėka ląstelės įjungia ir išjungia p53 geną, atsakingą už auglių vystymąsi. Anot tyrėjų, šis atradimas turės labai didelę reikšmę diagnozuojant bei gydant vėžinius susirgimus“, - rašoma mokslo naujienų svetainėje „Mokslas plius“. 

P53 genas atrastas prieš 30 metų. P53 atlieka gyvybišką funkciją žmogaus organizme. Būtent šis genas pažeistoms ląstelėms duoda komandą nusižudyti arba tuo metu, kai organizmas sutvarko pažeistas ląsteles, sustabdo šių ląstelių dalijimosi procesą. Pusė vėžinių susirgimų kyla dėl p53 geno pažeidimo ar neveiklumo. Esant tokiai situacijai pažeistos ląstelės gali laisvai dalytis ir formuoti auglius. 

zuvytes zebra.jpgPaskutinio tyrimo metu mokslininkai panaudojo genetinį triuką, kurio dėka įjungus geną p53 zebrinė žuvytė švytėdavo žaliai. Tokiu būdu mokslininkai tyrė geno reguliavimo mechanizmus. Nustatyta, kad p53 genas ne tik atsakingas už stabilaus p53 baltymo gamybą, bet ir alternatyvų baltymo p53, žinomo kaip izoforma, genetinį pakitimą - taip vadinamą „valdymo jungiklį“. Įprastai zebrinė danija, turinti tokį patį p53 geną kaip žmonės, gali pakelti mažas radiacijos dozes, pažeidžiančias DNR. Tuomet p53 genas atstato padarytus pažeidimus. Tačiau pašalinus izoforminį jungiklį nustatyta, kad organizmas neatlikdavo ląstelių remonto darbų ir po radiacijos dozės žuvelės numirdavo. Tokiu būdu mokslininkams pavyko įrodyti, kad jungiklis vaidina pagrindinį vaidmenį įjungiant p53 geną, inicijuojantį ląstelių atstatymo darbus. 

Pasak mokslininkų, zebrinės žuvytės yra genetiškai panašios į žmones ir todėl tinka atlikti įvairiems tyrimams susijusiems su vėžio metastazėmis, kraujodara po kaulų čiulpų transplantacijos, smegenų, širdies ir virškinamojo trakto ligomis. Tyrėjams ši žuvelė tinkama ir dėl jos skaidrumo, kuris leidžia atidžiau stebėti procesus organizme. Mokslininkai viliasi, kad permatomų zebrinių danijų tyrimai leis geriau pažinti vėžio ir kitų ligų biologinius procesus ir ateityje bus galima sukurti naujų ir veiksmingų gydymo būdų.

 

Parengta pagal „Iliustruotasis mokslas“, „Mokslas plius“ ir „Science daily“ informaciją

 

Rašyti komentarą


Security code  

Komentara  

#1 aiste 2010-07-18
Sveiki, noreciau paklausti,ar galima susirgti veziu vien apie tai galvojant? ar del to, kad nuolat del to nervuojiesi dauginasi vezio lasteles? labai dekoju uz atsakyma
Quote
2019 m. lapkričio 13 d., Trečiadienis