Tikriausiai ne vienas ir ne viena iš Jūsų išgirdę diagnozę - vėžys, pagalvojote ne tik apie save ir artimus žmones, bet ir apie tai, kas Jūsų laukia darbe, kaip šią žinią pranešti darbdaviui ir kolegoms. Jūs nerimaujate, kaip ši naujiena bus traktuojama ir kokia bus kolegų reakcija, ar nesugalvos darbdavys Jūsų atleisti...
Jeigu artėja pokalbis su viršininku ir nežinote, kaip tai padaryti, mes Jums pateiksime kelis patarimus, kurie turėtų padėti Jums nusiraminti ir pasiruošti pokalbiui su Jūsų organizacijos vadovu. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad Jūs esate apsaugoti nuo bet kokios rūšies diskriminacijos darbe.
Jus gina įstatymai
Jeigu bijote, kad išgirdęs apie Jūsų ligą darbdavys Jus atleis, turėtumėte žinoti, kas Jus gina. Norėdami išsiaiškinti, kokia padėtis Lietuvoje, kreipėmės į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narius. Į Įveikligą.lt klausimus apie lėtinėmis ligomis sergančių žmonių teises atsakė Seimo narė Irena Degutienė ir jos patarėja Jurgita Varzgalytė bei Seimo narė Vilija Blinkevičiūtė.
Pirmiausia, bet kokia diskriminacija darbe yra draudžiama: tiek dėl tautybės, tiek dėl negalios, tiek dėl socialinio statuso ir kitų su asmens darbiniais įgūdžiais, profesiniu pasirengimu nesusijusių pagrindų. Asmenų lygiateisiškumo principą įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, o jo taikymą, atsakomybę už jo pažeidimus - nustato kiti teisės aktai. Nediskriminavimo darbe principą gina Darbo kodeksas, Lygių galimybių įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, į Lietuvos teisę taip pat yra perkelta ES Tarybos 2000 m. direktyva, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus.
Patyrus diskriminaciją darbe, darbuotojas, jei neįmanomas konstruktyvus dialogas su darbdaviu, turėtų kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Tai yra patogiausias ir paprasčiausias būdas. Taip pat žmogus, patyręs diskriminaciją, turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas bei teismą. Į teismą visada privalu kreiptis tada, jei žmogus dėl įtariamos diskriminacijos buvo atleistas iš darbo ir jis nori būti sugrąžintas į darbą, arba pageidauja kompensacijos už neteisėtą atleidimą. Šiuo atveju teismas yra ta institucija, kuri gali panaikinti neteisėtą atleidimo pagrindą ir patenkinti nukentėjusio žmogaus reikalavimus.
Darbo įstatymai nustato darbo vietos išsaugojimo garantiją dėl ligos negalintiems atvykti į darbą asmenims. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 133 str. 1 d. nustatyta, kad darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumas. Su darbuotoju, kuriam nustatytas neįgalumas, darbo sutartis gali būti nutraukiama laikantis šio skirsnio nuostatų. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad darbuotojams, tapusiems nedarbingiems ne dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip šimtą dvidešimt dienų iš eilės arba ne daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, jei įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesnį laiką.
Šiuo metu Lietuvoje galiojantys įstatymai nenustato atskirų ligų, dėl kurių taikomas ilgesnis darbo vietos išsaugojimo terminas.
Darbo įstatymai numato reikalavimą darbdaviui sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas kiekvienam darbuotojui atsižvelgiant ne į tam tikrą ligą, o į sveikatos priežiūros įstaigos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- NDNT) pateiktas išvadas konkrečiam darbuotojui. Vykdydamas DK 260 str. 1 d. nustatytus reikalavimus sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, darbdavys užtikrina, kad darbuotojas dirbtų tokio pobūdžio darbą, kuris nėra draudžiamas pagal sveikatos priežiūros įstaigos ar NDNT išduotas pažymas ar išvadas.
DK 273 str. 1 d. numato, kad darbuotojas, kuris pagal NDNT ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti sutarto darbo, nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo darbas pavojingas kitiems, jo sutikimu turi būti perkeltas į jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją atitinkantį darbą. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu darbuotojas nesutinka būti perkeltas į siūlomą darbą arba įmonėje nėra darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas, darbdavys DK nustatyta tvarka atleidžia darbuotoją iš darbo.
Pažymėtina, kad darbuotojams, pripažintiems neįgaliaisiais, taikomos darbo įstatymuose nustatytos garantijos bei lengvatos, pvz., darbo įstatymai reikalauja gauti neįgaliųjų sutikimą skiriant dirbti poilsio dienomis, per šventes, viršvalandžius, naktį, siunčiant į komandiruotes, neįgalieji turi teisę į 35 kalendorinių dienų minimaliąsias kasmetines atostogas, jie gali būti atleidžiami iš darbo darbdavio iniciatyva (DK 129 str.) tik ypatingais atvejais ir kt.
Pasak Seimo narės I. Degutienės ir jos patarėjos J. Varzgalytės, kalbant apie kasdienines situacijas, su kuriomis darbe susiduria lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, be abejo, būna visko. Ši problema, atrodo, yra opesnė privačiajame sektoriuje, ekonominio sunkmečio sąlygomis gal netgi išryškėja dar labiau. Kad ir kaip gražiai skambėtų principai teisės aktuose, deja, visada atsiras žmonių, kurie ras galimybių teisės aktų įpareigojimus apeiti ar tiesiog ignoruos juos. Supratimas ir pagarba žmogaus teisėms yra išugdoma ne per vienerius metus. I. Degutiene minėjo, kad ją kaip žmogų išgirstos diskriminacijos darbe dėl ligos, negalios istorijos visad sukrečia, ji stebisi tais darbdaviais, kurie pamiršta, kad liga nesirenka. Ji taip pat minėjo, kad daugybės nemalonių situacijų išvengtume, jei būtume supratingesni ir labiau atjaustume tuos, kurie šiandien yra atsidūrę sudėtingesnėje situacijoje.
Pokalbio su viršininku planavimas:
- Jei jau susipažinote su Jus ginančiais įstatymais, turėtumėte pasikalbėti su gydytoju apie Jūsų ateitį. Kada planuojama operacija, kada pradėsite ir kiek laiko truks įvairios terapijos (pvz. chemoterapija, radioterapija ir pan.), kaip jausitės po įvairių procedūrų. Taip pat paklauskite gydytojo nuomonės ir patarimo, kaip planuoti darbo grafiką. Ši informacija Jums bus reikalinga planuojant tolimesnius darbus ir ruošiantis pokalbiui su darbdaviu. Jam turėsite pasakyti, kad dėl Jūsų ligos ir gydymo eigos, Jūs norėsite pakeisti savo darbo grafiką.
- Net jei Jūsų ryšys su darbdaviu nelabai stiprus, svarbu, kad pokalbis būtų atviras ir sąžiningas. Kuo daugiau Jūsų darbdavys sužinos, tuo daugiau jis Jums galės padėti.
- Eidami į pokalbį, pasiimkite popieriaus, rašiklį ir fiksuokite visus susitarimus su darbdaviu, kad vėliau išvengtumėte nesklandumų, jeigu Jums ar darbdaviui ateityje kiltų klausimų.
- Prieš įeidami į viršininko kabinetą, turėkite pasiruošę pirmą sakinį, nuo kurio pradėsite pokalbį. Pavyzdžiui, „Laba diena direktoriau (-e), šiandien atėjau pasitarti dėl darbo, nes mane netikėtai užklupo liga..." arba... „Norėčiau pranešti, kad mane užklupo liga, todėl norėčiau paprašyti Jūsų sumažinti mano darbo krūvį"... Jeigu Jūsų santykiai šilti, pokalbį pradėkite ne iš karto, o paklausę, kaip sekasi ar pan.
- Jeigu baiminatės, įėję į kabinetą, giliai įkvėpkite ir išdėstykite savo problemą. Dauguma darbdavių reaguoja ramiai ir patys stengiasi pasiūlyti susirgusiam darbuotojui pakeisti ar pritaikyti darbo grafiką.
- Jeigu atsitiko taip, kad darbdavys į Jūsų žinią sureaguos įžeidimais ir siūlymais pasitraukti iš darbo, žinokite, kad dėl diskriminavimo darbe Jus gina įstatymai.
©Įveikliga.lt
Skaitykite daugiau:
Jei nežinote, kaip kalbėtis su savo gydytoju...
Komentara