Didžiosios Britanijos mokslininkai atliko išsamius tyrimus, kurių metu aiškinosi galimą ryšį tarp mitybos įpročių ir vėžio. Gauti duomenys atskleidė, jog vegetarai 45 proc. rečiau serga kraujo vėžiu nei mėsą valgantys žmonės ir 12 proc. rečiau serga visų kitų rūšių vėžiu.
Vokietijos mokslininkai ragina visiškai atsisakyti mėsos kepsnių, kurie gali paskleisti žmogaus organizme virusus ir sukelti vėžį.
Vegetarai jau seniai džiaugiasi, jog jų pasirinkimas nevalgyti mėsos padeda išsaugoti sveikatą, o dabar pasirodė oficialūs įrodymai, kad jie rečiau serga vėžiu, nei mėgstantys mėsą, rašo „The Guardian“.
Jau anksčiau mokslininkai ieškojo atsakymų, ar vėžys susijęs su mėsos valgymu, o dabar išsiaiškinta, kad susirgti kraujo vėžiu (įskaitant leukemiją, daugybinę mielomą ir ne Hodžkino limfomą) vegetarai rizikuoja daug rečiau nei tie, kurie mėgsta patiekalus sumėsa.
Tyrimo metu buvo tiriami vegetarai, žuvį valgantys ir mėsą mėgstantys žmonės. Tyrimo bendraautorė Naomi Allen iš Oksfordo universiteto epidemiologijos skyriaus onkologinių ligų tyrimo centro teigė, kad vegetarai ir žuvį valgantys žmonės rečiau serga vėžiu.
„Ankstesni tyrimai įrodė, kad perdirbta mėsa didina skrandžio vėžio tikimybę, tad mūsų išvados apie tai, jog vegetarai ir žuvį valgantys žmonės rečiau serga vėžiu yra logiškos. Tačiau kol kas mes nežinome, kodėl vegetarai rečiau serga kraujo vėžiu", -sakė ji.
Ji pasakė, jog kraujo vėžio rizikos tikimybė buvo tiriama neatsižvelgiant į kitus veiksnius, tokius kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ir nutukimas.
Tačiau N. Allen pabrėžė, jog šias išvadas reikia vertinti atsargiai.
„Tai svarbus atradimas, tačiau nereikia prarasti budrumo, nes tai pirmasis tyrimas, parodantis, kad vegetarams gresia mažesnė rizika susirgti kraujo vėžiu. Dar reikia išsiaiškinti, koks vegetarinės mitybos aspektas padeda apsisaugoti nuo vėžio. Kol kas nežinome, ar tai, kad mėsa kenkia sveikatai, ar tiesiog tai, kad vegetarų racione yra daugiau ląstelienos, daugiau vaisių ir daržovių“.
Žalia mėsa ir kepsniai gali sukelti vėžį?
Vokietijos mokslininkai įspėja, kad jautienos kepsnys gali sukelti gaubtinės žarnos vėžį. Ilgametis Vokietijos vėžio tyrimų centro darbuotojas, Nobelio premijos laureatas Haraldas zur Hauzenas mano, kad nepilnai kepto jautienos kepsnio mėgėjams gali tekti gydyti piktybinį naviką.
„Šiuo metu labai madinga valgyti ant grotelių vidutiniškai keptą jautienos kepsnį. Tačiau jo viduje temperatūra tesiekia 60 laipsnių. Atlikęs tyrimus su Žmogaus papilomos virusu (ŽPV), galiu teigti, kad šis virusas išlieka temperatūroje iki 80 laipsnių.
Taigi vėžį sukeliantys virusai gali išlikti nepakankamai iškepusioje mėsoje ir patekti į žmogaus organizmą. Taip pat labai tikėtina, kad virusas, patekęs į žmogaus organizmą, gali sukelti ląstelių mutacijas ir vėžį“, - Vokietijos spaudai teigė H. zur Hausenas. Pasak mokslininko, jo jau seniai nevilioja tokie įmantrūs žalios mėsos ir žuvies patiekalai kaip karpačo ar suši.
Ryšį tarp Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ir gimdos kaklelio vėžio atradęs ir tyrinėjęs H. zur Hauzenas buvo pirmasis, paskelbęs tyrimus, kurie atskleidė, kaip galima įveikti vieną iš dažniausiai pasitaikančių moterų onkologinių ligų - gimdos kaklelio vėžį.
Rūkytos dešrelės ir mėsa su konservantais ant laužo virsta nuodais
Parduotuvėse yra keliolika rūšių dešrelių, kurios pasak specialistų, iškeptos virš atviros ugnies ar kepsninėje pasidaro nuodingos, nes jose yra konservantų - nitritų, pranešė LTV „Šiandien“.
„Šių dešrelių mes negalime kepti grilyje ant atviros ugnies, kadangi dūmuose esantys fenoliai jungiasi su nitritais ir taip susidaro pavojingi sveikatai nitrozofenoliai“, - sako Irena Pečiulienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė.
Maisto kokybės ekspertai sako, kad kone visose parduodamose virtose ar rūkytose dešrelėse ir dešrose yra konservantų, kurie pažymėti ženklu E250, kitaip vadinamu nitritinėmis druskomis.
Maisto pramonėje juos griežtai nustatytais kiekiais vartoti leidžiama ir gamintojai, pagal dabar galiojančią tvarką, neprivalo įspėti vartotojo, kad produktas gali turėti šalutinį poveikį.
Apžiūrėję parduotuvėse siūlomų dešrelių etiketes, kuriose parašyta, kad produkte yra konservanto E250, jokių užuominų apie tai, kad jos netinkamos kepti ant laužo, neradome.
Maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad dabar galiojanti tvarka yra netobula, bet kol kas įstatymų pakeitimų nenumatyta, esą konservanto E250 poveikį žmogaus sveikatai Lietuvos maisto specialistai dar tiria.
Rekomendacija nitritų turinčių gaminių nekepti virš atviros ugnies galioja jau seniai, tokias dešreles galima tik virti arba troškinti.
Maisto specialistė sako, kad šį konservantą draudžiama dėti į šviežią mėsą, todėl kepsniams ji puikiai tinka.
Parengta pagal Delfi.lt, Spiegel.de, LTV informaciją
