0

vysnios.jpgGerai atrodantys vaisiai – ne visada geri. Prekybos centrai džiaugiasi gausiu ir spalvingu vaisių „derliumi“ ištisus metus, tačiau pirkėjas nusipirkęs išvaizdžių ir kvepiančių vaisių, nebūtinai gaus vitaminų ar pagerins savo sveikatą, - rašo Vokietijos naujienų portalas Sueddeutsche.de.

Tą patvirtino Vokietijos „Greenpeace“ organizacija, kuri užsakė tyrimus iš Prancūzijos ir Ispanijos atvežtoms vyšnioms. Tyrimų metu paaiškėjo, kad šiose uogose gausu pesticidų.

Dabar Vokietijos visuomeninės organizacijos kovoja, kad žmonės gautų visą informaciją apie vaisius ir daržoves, kurių galima įsigyti parduotuvėse ir siekia, kad tokie vaisiai dingtų iš prekybos vietų. 

Visuomeninkai juokauja, kad jeigu daržovės ar vaisiaus neragauja net kirmėlytės, tai ir žmogui jų valgyti nepatariama. 

Pesticidai naudojami kaip „kosmetika“ 

Kai kurie pesticidai naudojami kaip „kosmetika“ tam, kad vaisiai ir daržovės parduotuvių lentynose atrodytų gražiai. 

Pesticidų likučiai lieka maiste, kurį valgome. Daugelis jų patekę į žmogaus organizmą ardo endokrininę sistemą, siejami su vėžiniais susirgimais, nervų ligomis, apsigimimais... 

Pavyzdžiui:

chlorpirifosas -> labai toksiškai veikia vandens organizmus, lėtai skyla gamtoje ir kaupiasi organizmuose, esant kartotiniam poveikiui veikia nervų sistemą, gali sukelti vėžinius susirgimus, silpnina imuninę sistemą (beje, jis yra daugelyje tarakonams naikinti skirtų priemonių!).

trifluralinas -> sunkiai skyla gamtoje, kaupiasi vandens organizmuose, labai toksiškai veikia žuvis, dirgina odą, gali sukelti vėžinius susirgimus, aptinkamas motinų piene.

Pesticidais užteršiamas geriamas vanduo

Daug kitų pavojingų chemikalų patenka į maistą dėl pramonės taršos. Pramonė į aplinką (orą, vandenį, dirvožemį) išmeta daugybę labai pavojingų medžiagų. Jos nusėda ant žemės arba yra įsisavinamos augalų, kuriais minta gyvūnai. Vėliau jos patenka ir į mūsų organizmą su mėsa, pienu, žuvimis, daržovėmis, vaisiais... Taip plinta chemikalai, kurie yra patvarūs, neskyla ir linkę kauptis augaluose ir gyvuose organizmuose. Pavyzdžiui, organiniai alavo junginiai, polichlorinti bifenilai, brominti degumą mažinantys junginiai, ftalatai, fluorinti organiniai junginiai, alkilfenoliai... Nesvarbu, kurioje šalyje jie naudojami - jie gali apkeliauti visą pasaulį, kol patenka ant mūsų stalo!

Dauguma šių medžiagų gali sukelti vėžinius susirgimus, nervų sistemos ir reprodukcinius sutrikimus, ardo hormonų sistemą, silpnina imunitetą, aptinkami motinų piene ir per jį arba per placentą perduodami kūdikiui.

 

Parengta pagal www.sueddeutsche.de ir VŠĮ „Baltijos aplinkos forumas“ informaciją.

 

Skaitykite daugiau:

Maitinkitės sveikai

 

Rašyti komentarą


Security code  

2025 m. gegužės 16 d., Penktadienis