Apie kenksmingas medžiagas, maistą ir organizmo stiprinimą

Labai dažnai girdime, kad jos sukelia vėžį, tačiau nežinome, kas tai per medžiagos ir kur jos randamos. 

Norėdami suteikti jums daugiau informacijos, parengėme dar vieną trumpą kancerogeninių medžiagų aprašymą ir ilgą maisto produktų sąrašą, kuriame rasite tai, kas padeda išlaikyti organizmo pusiausvyrą.

Kancerogenai – medžiagos arba veiksniai, kurie sukelia vėžį ar skatina jo vystymąsi.

Šiuos chemikalus, mes galime įkvėpti, nuryti arba jie patenka per odą ir veikdami ląsteles gali sukelti vėžį arba padidinti jo tikimybę.

Yra daugiau kaip 1000 cheminių kancerogeninių medžiagų, tačiau tik 70 iš jų kancerogeniškumas žmogui yra įrodytas. Kitos medžiagos dar tiriamos arba įrodymai siejami tik su gyvūnais. 

Kancerogenai ore ir aplinkoje 

Kancerogeninių medžiagų sąraše yra DDT, benzenas, keponas, EDB, asbestas ir eilė naftos perdirbimo produktų, kurie yra gerai žinomi kancerogenai. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad industriniai ir tabako dūmai yra daugybės kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinų) šaltinis. Grindžiant tuo, kad tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, kai kuriose valstybėse rūkymas kavinėse, restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose viešose vietose uždraustas įstatymu. Dėl pavojingų medžiagų žmogaus sveikatai chemijos pramonė taip pat daug kur griežtai kontroliuojama. Asbesto pluošto dulkės, arseno junginiai, cinko chromatas ir chromo VI junginiai, nikelis, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir kt. pirolizės produktai, dichlordietilsulfidas, dichlordimetileteris, radioaktyviosios medžiagos – dar pailgina kancerogeninių medžiagų sąrašą, tačiau, toli gražu, jo neužbaigia. Kancerogenai randami ne tik užterštame ore, bet jų gausu kosmetikoje, namų priežiūros ir buities cheminėse priemonėse, mėgstamame maiste.

Kancerogenai maiste... ir kaip padėti savo organizmui? 

Švedų biochemikai paskelbė, kad įprastame bulvinių „čipsų“ pakelyje kancerogenai 500 kartų viršija normas, kurias nustatė Pasaulinė Sveikatos Organizacija. Bulvėse „fri“ ir mėsainiuose, kurie pardavinėjami „greito maisto restoranuose“, kancerogenų norma viršyta net 100 kartų. Tai tik pora pavyzdžių, kada norėdami greitai pavalgyti, padidiname riziką susirgti vėžiu. Vis dažniau pasirodo informacijos ir apie maisto priedų pažymėtų E raidelėmis pavojingumą. (Daugiau informacijos apie tai rasite mūsų draugų portale www.sveikasvaikas.lt). 

Tikriausiai įdomu, kas galėtų padėti išvalyti organizmą nuo kancerogenų ir kitų kenksmingų medžiagų? Dietologai mano, kad geriausia tai padaryti – pasirenkant sveikos mitybos tradicijas. Dabar mokslo duomenys teigia, kad valgydami augalinius produktus galime išvengti nuo 20 iki 50 proc. vėžinių ligų. 

Valgiaraštyje turi būti maisto skaidulų. Jos mažina kai kurių rūšių vėžio (pvz., storosios žarnos) riziką, nes pašalina iš organizmo žalingus kancerogenus. Sveikos mitybos pagrindą sudaro grūdinės kultūros, o jose gausu maisto skaidulų. Kuo mažiau apdoroti grūdai – tuo geriau, taigi dažniau rinkitės rupaus malimo duonos gaminius, kruopas. Daug maisto skaidulų taip pat yra daržovėse ir vaisiuose. 

Maistas, kuriame yra antioksidantų. Antioksidantų yra pačių įvairiausių, tačiau svarbiausi – vitaminai A, C, E ir mikroelementas selenas. Manoma, kad jie ne tik apsaugo ląsteles nuo žalos, kurią daro laisvieji radikalai, bet ir stiprina imuninę sistemą bei gynybines jos galias. 

Vitamino A yra riebioje žuvyje, žuvų taukuose. Vitaminu A organizme virsta beta karotenas, kurio daug yra tamsiai žaliuose ir intensyviai geltonuose vaisiuose ir daržovėse: morkose, špinatuose, raudonosiose paprikose, moliūguose, brokoliuose, pomidoruose, abrikosuose, persikuose, saldžiosiose bulvėse. Tiesą sakant, šiek tiek beta karoteno turi visi vaisiai ir daržovės... 

Vitamino C gausus maistas – vaisiai, uogos – stiprina imunitetą, gina organizmą, stabdo pačių populiariausių kancerogenų, kurie organizme susidaro iš nitratų, poveikį. Yra citrusiniuose vaisiuose, Briuselio kopūstuose, špinatuose, paprikose, saldžiosiose bulvėse. 

Svarbus ir vitaminas E. Jo gausu nerafinuotuose aliejuose, riešutuose, daigintuose grūduose. Gaminant maistą vitaminas E paprastai išlieka. Tačiau jį naikina šviesa ir deguonis: tad pirkti aliejų geriausia skardinėse ar tamsiuose buteliuose. 

Seleno yra riešutuose, žuvyje, kiaušiniuose, saulėgrąžose, grybuose. 

Nepakeičiamos daržovės 

Sveikos mitybos specialistai tvirtina, kad turime valgyti spalvingų vaisių ir daržovių. Juose ne tik daug maisto skaidulų bei vitaminų, mineralinių medžiagų, bet ir keletas šimtų su ligomis kovojančių unikalių fitocheminių medžiagų (fitoncidų). Daugelis jų taip pat yra antioksidantai ir mažina vėžio atsiradimo riziką. Deja, šios maisto medžiagos dar nepakankamai ištirtos, ir net ne visos žinomos. 

* Pomidorai

Juose esantis ir juos raudonai nudažantis likopenas saugo nuo grėsmės susirgti virškinimo sistemos, prostatos vėžiu. Beje, jis atsparus temperatūrai ir nepraranda savo savybių ruošiant maistą, ir tuomet netgi geriau pasisavinamas. Šiek tiek likopeno yra ir abrikosuose, melionuose. 

* Brokoliai

Dėl juose esančio sulforafano pripažįstami itin vertinga daržove. O ir vitamino C 100 g brokolių yra visa rekomenduojama paros norma. Ir kituose jų giminaičiuose – baltagūžiuose, raudongūžiuose, žiediniuose, Briuselio kopūstuose daug biologiškai aktyvių medžiagų. Manoma, kad kopūstai gali apsaugoti nuo skrandžio ir krūties vėžio. Vien kopūstuose yra per 200 įvairių fitocheminių medžiagų. 

* Svogūnai

Juose esantis kvarcetinas – reta veiklioji medžiaga, kuri ne tik malšina uždegimus, naikina bakterijas, bet ir mažina kancerogenų veikimą. Daugybė veiksmingų medžiagų (daugiau kaip 400!) aptikta ir česnako skiltelėje. 

* Špinatai

Juose yra liuteino – manoma, kad šis antioksidantas saugo nuo ligų, kurias sukelia suaktyvėję laisvieji radikalai. Liuteino yra ir kitose tamsiai žaliose lapinėse daržovėse. 

Daugiausia naudos sveikatai fitocheminės medžiagos suteikia gaunamos su daržovėmis ir vaisiais ar kitu augaliniu maistu, o ne nurijamos kaip maisto papildų piliulės.

20 maisto produktų-čempionų kovoje su vėžiu:

• alyvų aliejus (šalto spaudimo), apelsinai, braškės,
• braziliški riešutai, brokoliai, Briuselio kopūstai,
• česnakas, kiviai, kopūstai, lašiša,
• mangai, morkos, pomidorai,
• raudona ir oranžinė paprika,
• rėžiukas, rupių miltų duona, saldžiosios bulvės, saulėgrąžos, svogūnai, špinatai. 
  
  

Sakoma, kad blogi ne produktai, bet valgymo įpročiai... 

Anot vėžį tyrinėjančių mokslininkų, kai kuris nors produktas siejamas su vėžio grėsme, kaltas nebūtinai jis. Manoma, kad tikra vėžio rizika kyla ne dėl mažyčių kiekių specifinių chemikalų, esančių maiste, bet dėl to, kaip ir kiek jo valgome. Kuo daugiau suvalgysi, tuo didesni kiekiai kaupsis organizme ir gal būt sukels ligą. Taip pat daug efektyviau valgyti visų vertingų produktų, o ne išsirinkti vieną, kuris jums labiausiai patinka. 

Tikrai verta atsisakyti kai kurių mitybos įpročių: 

* Nepiktnaudžiauti apskrudusiais, juo labiau pridegusiais mėsos patiekalais, nes juose susidaro vėžį sukeliančių medžiagų. 

* Mažiau valgyti perdirbtos mėsos: dešrų, rūkytų, sūdytų gaminių. Į tokius produktus dedama nitratų ir konservantų. Dideli šių medžiagų kiekiai kenkia sveikatai. Rūkant mėsos gaminius taip pat atsiranda toksiškų medžiagų. O druska siejama su padidėjusia skrandžio vėžio rizika ir ją taip pat reikėtų riboti. 

* Vengti riebaus maisto. Didelis riebalų kiekis skatina krūties ir storosios žarnos vėžio vystymąsi Itin pavojingi perkaitinti riebalai - tie, kuriuose maistas buvo kepamas arba iš naujo šildomas. Ir niekuomet nekaitinkite aliejaus antrą kartą..Maistą sveikiau gaminti žemesnėje temperatūroje, virti, garinti, troškinti ar kepti orkaitėje. Be to, riebus maistas - tiesus kelias į nutukimą, kuris taip pat yra kelių vėžio rūšių rizikos faktorius. 

* Ypač vengti maisto, kuriame yra transriebalų rūgščių, kurios gali skatinti vėžio atsiradimą. Jos susidaro kietinant aliejų ir gaminant margariną, kurio vėliau dedama į įvairius konditerijos gaminius. 

* Riboti alkoholio vartojimą. Jis didina riziką sirgti burnos, ryklės, gerklės, kepenų, žarnyno vėžiu. Didesnę riziką jis kelia dar ir rūkantiems žmonėms. 

* Dirbtiniai saldikliai bei kiti maisto priedai taip pat ne visada lydimi geros šlovės ir kaltinami dėl vėžio grėsmės. Iš tiesų, labai didelė maisto priedų koncentracija gali pakenkti sveikatai. Tačiau į produktus jų dedami labai maži ir tiksliai nustatyti kiekiai, kurie neviršijami, nes kontrolė tikrai yra griežta. Lygiai taip pat įtartinai gali atrodyti ir kenksmingos cheminės medžiagos, besikaupiančias daržovėse, vaisiuose ir galinčios turėti įtakos mūsų sveikatai. Tačiau tam ir sukurtos įstaigos, kurios tikrina maistą ir pripažįsta jį saugiu (arba ne).

3 sveikos mitybos taisyklės:

1. Riebalai turi suteikti iki 30 proc. bendro paros kalorijų kiekio.
2. Valgykite laikydamiesi režimo, bet... su saiku.
3. Galvokite apie tai, ką dedate į burną! 
   
   

ir... 1 patarlė:

Anglakalbės šalys turi gerą patarlę, kuri skamba taip: „suvalgysi obuolį per dieną - galėsi vyti šalin visus gydytojus“.
Dabar mitybos specialistai siūlo ją perfrazuoti: „5 - 9 obuoliai per dieną padės šalin nuvyti vėžį“.

Parengta pagal moteris.lt, bef.lt, osha.europe.eu.lt,

E. Paukštės nuotr.

Verta paskaityti apie kenksmingas medžiagas darbe ir namuose: www.pagalvok.lt

Rašyti komentarą