Atliktas medicininis eksperimentas parodė, kad asmeninio dienoraščio rašymas padeda vėžiu sergantiems žmonėms. Eksperimento metu vėžiu sergantys pacientai nuolatos užsirašinėjo savo mintis ir jausmus. Beveik pusė tirtų pacientų pastebėjo, kad dienoraščio rašymas visiškai pakeitė jų mintis ir jausmus apie šią ligą, pagerino kasdienio gyvenimo kokybę.
Apie dienoraščio vertę pasakoja psichologė Aistė Diržytė.
Psichologijoje dienoraščių vertingumą labai išryškino italų mokslininkas Roberto Assagioli (1993), kuris teigė, kad dienoraščių rašymas skatina asmens dėmesio koncentraciją ties sprendžiamais gyvenimo klausimais. Kuo didesnė dėmesio koncentracija - tuo geriau šie klausimai sprendžiami. Taigi, rašantieji dienoraščius gali kūrybiškiau ir konstruktyviau pažvelgti į įvairias gyvenimo situacijas. Assagioli taip pat teigė, kad dienoraščius rašantys asmenys gali geriau pažinti save, rašymas skatina jų saviraišką ir gilesnę vidinių bei santykio su aplinka procesų analizę. Labai panašias išvadas yra padarę mokslininkai psichologai Verbuge (1980), Clark (1988), Sewell (1996), Nesti (1999). Apibendrinant daugelio autorių mokslinius darbus, galima pateikti keletą dienoraščio vertės sampratų.
Dienoraštis – diagnostikos priemonė
Dienoraščių analizė gali padėti nustatyti, kokie psichologiniai, dvasiniai arba biologiniai procesai žmoguje vyksta. Tarkime, jeigu žmogus fiksuoja vaistų poveikį, galima nustatyti šalutinius reiškinius arba individualų jų tinkamumą / tinkamumą konkrečiam tipui. Gydytojams paciento savijautos dienoraščiai gali suteikti daug naudingos informacijos, planuojant tolimesnį gydymą. Egzistencinės psichologijos požiūriu, analizuojant dienoraščius, galima įvertinti, kokią prasmę asmuo suteikia savo patirčiai. Tai labai svarbu, jeigu žmogus nori pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Dienoraštis – psichoterapijos priemonė
Jau kelis dešimtmečius psichologijoje dienoraščiai traktuojami kaip puiki pagalbinė priemonė įveikiant depresiją ir kitus emocinius sunkumus. Tyrimai rodo, kad dienoraščių rašymas padeda geriau įprasminti gyvenimą, suprasti ir atrasti vidinio gyvenimo dėsningumus, pagerina psichologinę savijautą, paskatina kūrybiškumą ir efektyvesnį problemų išsprendimą. Visgi tam tikros rūšies dienoraščiai laikomi psichologiškai ypač vertingais. Tokiems „ypač vertingiems“ dienoraščiams priskiriamas dėkingumo dienoraštis.
Dėkingumo dienoraštis
Mokslininkas Martinas Seligmanas (1990) teigia, kad žmonės, kurių psichologinė – dvasinė gyvenimo kokybė yra geresnė nei kitų (nesvarbu, ar tai būtų onkologiniai ligoniai, ar sportininkai, ar verslininkai), turi vieną ypatingą bruožą – dėkingumą. Dėkingumas – tai vidinė nuostata, kad kiekvieną dieną iš gyvenimo gauname dovanas – galimybę džiaugtis gamtos stebuklais, šypsenomis, buvimu su kitais. Dėkingumas – sugebėjimas pamatyti kiekvienos dienos dovanas.
Psichologė Lucy MacDonald (2003) tiems, kurie nori pagerinti gyvenimo kokybę, pataria pradėti rašyti dėkingumo dienoraštį. Ji teigia, kad turime dėkoti už absoliučiai viską – tiek gerus dalykus, tiek ne visai gerus. Dėkingumas gali padėti priimti sudėtingus išgyvenimus, ir „nuimti nuo pečių blogų minčių naštą“.
Rekomenduojame pamėginti:
| Data : |
|
Šiandien aš esu dėkingas už (išvardinkite Jums svarbiausius, įsiminusius dienos įvykius – nesvarbu, gerus, ar blogus): ........................................................................................................... ................................
|
Informaciją parengė doc.dr. Aistė Diržytė
© Įveikligą.lt
Skaitykite daugiau:
Rašykite gydymo ir vaistų dienoraštį