5

Vėžys yra dažna liga. Europoje vidutiniškai vienas iš trijų asmenų miršta nuo vėžio, dažniausiai - nuo plaučių, krūties, priešinės liaukos, storosios žarnos, skrandžio navikų. Nepaisant pažangos mokslinių tyrimų ir gydymo srityje, vėžys lieka opi sveikatos problema. 

Ką kiekvienas galime padaryti, kad sumažėtų mūsų rizika susirgti vėžiu?

Dažnai gydytojas negali paaiškinti, kodėl vienas žmogus suserga vėžiu, o kitas – ne. Tačiau mokslas yra atskleidęs tam tikrus veiksnius, vadinamus vėžio rizikos veiksniais, didinančius tikimybę, kad žmogui išsivystys piktybinis navikas.

Dažniausi vėžio rizikos veiksniai yra:

  • Senėjimas
  • Tabako rūkymas
  • Saulės spinduliai
  • Jonizuojančioji spinduliuotė
  • Kai kurios cheminės ir kai kurios kitos medžiagos
  • Kai kurie virusai ir bakterijos
  • Kai kurie hormonai
  • Vėžys šeimoje
  • Alkoholis
  • Netinkama mityba, fizinio aktyvumo trūkumas, antsvoris.

Daugelio šių veiksnių galima išvengti. Kai kurių – išvengti neįmanoma (pvz., vėžio liga tarp šeimos narių). Galime sau padėti vengdami žinomų rizikos veiksnių.

Vėžys yra viena liga, tačiau yra daug jo formų. Dėl ilgalaikio žalingų veiksnių poveikio sveika ląstelė gali virsti vėžine. Beveik iš kiekvienos ląstelių rūšies (savo kūne jų turime apie 250 rūšių), gali išsivystyti piktybinis navikas. Vėžio forma priklauso nuo ląstelių rūšies, iš kurių jis išsivystė.

Svarstant, kiek tikėtina, kad galite susirgti vėžiu, svarbu atsiminti, kad:

  • ne viskas sukelia vėžį.
  • vėžio nesukelia sužeidimas, sumušimas.
  • vėžys neužkrečiamas, t. y. niekas negali „pasigauti“ vėžio iš kito asmens. Kita vertus, infekcija tam tikrais virusais ir bakterijomis gali padidinti riziką susirgti kai kuriomis vėžinėmis ligomis.
  • jei esate patyręs vieno ar kelių vėžio rizikos veiksnių poveikį, tai nereiškia, kad būtinai susirgsite vėžiu. Dauguma asmenų, patyrę ar patiriantys vėžio rizikos veiksnių poveikį, niekada nesuserga vėžiu.
  • kai kurie asmenys yra jautresni žinomų vėžio rizikos veiksnių poveikiui.


Amžius. Svarbiausias vėžio rizikos veiksnys yra vyresnis amžius. Tačiau susirgti vėžiu gali įvairaus amžiaus žmonės, tarp jų ir vaikai. Kai kuriais piktybiniais navikais dažniau susergama pirmaisiais gyvenimo metais. Kiti piktybiniai navikai dažniau nustatomi jauno amžiaus (apie 20 metų) asmenims. Tačiau daugeliu atvejų rizika susirgti didėja didėjant amžiui, o dauguma piktybinių navikų išsivysto asmenims, kuriems daugiau kaip 65 metai.

Rūkymas. Tabako rūkymas yra labai paplitusi išvengiama vėžio priežastis. Kiekvienais metais Lietuvoje 20% visų mirusiųjų (daugiau kaip 7000 asmenų) miršta nuo su rūkymu susijusių ligų. Reguliariai rūkantis arba būnantis tabako dūmų aplinkoje asmuo turi didesnę tikimybę susirgti vėžiu, kadangi tabako dūmuose yra >50 cheminių medžiagų, galinčių susijungti su DNR ir sukelti genų mutacijas. Rūkaliai dažniau negu nerūkantieji suserga plaučių, gerklų, burnos ertmės, stemplės, šlapimo pūslės, inkstų, ryklės, skrandžio, kasos ar gimdos kaklelio vėžiu. Jie dažniau gali susirgti ir ūmine mieloidine leukoze.

Nerūkykite. Mesti rūkyti yra svarbu visiems, kurie rūko, taip pat ir daugelį metų rūkiusiems. Metusio rūkyti tikimybė susirgti yra mažesnė už rūkančio. Mažiausia rizika susirgti vėžiu - niekada nerūkiusiems.

Saulės šviesa. Ultravioletinę (UV) saulės spinduliuotę skleidžia saulė, UV lempos bei dirbtinės saulės šviesos lempos (soliariumuose). UV spinduliuotė sukelia ankstyvą odos senėjimą ir odos pažeidimus, kurie gali išsivystyti į odos vėžį.

Visiems žmonėms patartina vengti intensyvaus saulės spindulių poveikio ir nudegimo saulėje, riboti buvimo saulėje laiką. Ypatingai svarbu saugoti vaikus ir paauglius. Vasarą venkite vidurdienio saulės nuo priešpiečio iki vėlyvos popietės. Taip pat patartina saugotis UV spindulių, atspindėtų nuo smėlio, vandens, sniego ar ledo. Būdami saulėje, dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes, skrybėlę ar kepurę plačiu snapeliu ir akinius sugeriančiais UV spindulius stiklais. Naudokite apsaugantį nuo UV spindulių kremą, ypač tokį, kurio apsauginis faktorius (SPF) yra 15 arba daugiau. Tačiau, net ir naudojant apsauginį kremą, buvimo saulėje laikas neturėtų būti ilginamas, būtina dėvėti apsaugančius nuo saulės drabužius. Nesinaudokite dirbtinės saulės šviesos lempomis ar soliariumais. Jie nėra saugesni negu saulės šviesa.

Jonizuojančioji spinduliuotė. Jonizuojančioji spinduliuotė gali pažeisti ląsteles, dėl ko vėliau jos gali supiktybėti. Jonizuojančioji spinduliuotė veikia žmogų iš kosmoso, ją skleidžia radioaktyviosios atliekos, radono dujos ir kiti šaltiniai. Radioaktyviosios atliekos gali susidaryti po avarijų atominėse elektrinėse ar gaminant, išbandant ar naudojant atominius ginklus. Asmenų, patyrusių radioaktyviųjų atliekų poveikį, tikimybė susirgti onkologine liga, ypač leukoze, skydliaukės, krūties, plaučių ir skrandžio vėžiu, gali būti didesnė.

Radonas yra radioaktyviosios dujos, kurių neįmanoma pamatyti, užuosti ar pajausti skonį. Jos susidaro grunte ir uolose. Žmonės, veikiami radono, dažniau gali susirgti plaučių vėžiu. Lietuvoje radono yra nustatoma gyvenamuose pastatuose, jo daugiau karstinio regiono grunte (Biržų, Pasvalio, Joniškio rajonuose), tačiau nustatomi lygiai neviršija leidžiamų.

Kai kurių medicininių procedūrų metu pacientas yra paveikiamas jonizuojančios spinduliuotės. Gydytojai naudoja mažas rentgeno spinduliuotės dozes (vieną iš jonizuojančiosios spinduliuotės rūšių) kūno vidaus organų vaizdui gauti. Tai padeda nustatyti įvairias ligas, pvz., plaučių uždegimą. Vėžiui gydyti naudojama spindulinė terapija. Šiuo atveju švitinimui taikomos didelės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės.

Vėžio rizika dėl mažų rentgeno spinduliuotės dozių poveikio yra labai menka. Rizika dėl spindulinės terapijos poveikio yra šiek tiek didesnė. Abiem atvejais nauda paprastai didesnė nei keliamas pavojus.

Jei nerimaujate, kad jūsų tikimybė susirgti vėžiu gali padidėti dėl jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, pasikalbėkite su gydytoju. Kiekvienos rentgeno nuotraukos reikalingumą reikėtų aptarti su gydytoju ar stomatologu. Sergantiesiems vėžiu kai kuriais atvejais gali būti svarbu aptarti, kiek spindulinis gydymas didina jų riziką vėliau susirgti antru piktybiniu naviku. Radono dujų lygį namuose, grunte ir vandenyje galima išmatuoti.

Kai kurios cheminės medžiagos ir kitos medžiagos. Žmonės, kurie dirba tam tikrus darbus (dažytojai, statybų darbininkai, chemijos pramonės darbuotojai), dažniau gali susirgti vėžiu. Daugelis tyrimų atskleidė, kad asbesto, benzeno, benzidino, kadmio, nikelio ir vinilo chlorido poveikis darbe gali sukelti vėžį.

Skaitykite instrukcijas ir jų laikykitės, kad sumažintumėte kenksmingų medžiagų poveikį ar išvengtumėte jo tiek darbe, tiek namie. Nors didžiausias pavojus kyla darbuotojams, kurie kenksmingų medžiagų yra veikiami daugelį metų, verta būti atsargiems ir buityje, kai dirbama su pesticidais, mašinų alyva, dažais, tirpikliais ir kitais chemikalais.

Kai kurie virusai ir bakterijos. Užsikrėtus kai kuriais virusais ir bakterijomis padidėja tikimybė susirgti vėžiu. Infekcija žmogaus papilomos virusais (ŽPV) yra svarbiausia gimdos kaklelio vėžio priežastis, taip pat didina riziką susirgti kitais piktybiniais navikais. Kepenų vėžys gali išsivystyti po ilgalaikės (daugelį metų besitęsiančios) infekcijos hepatito B ar hepatito C virusais. Infekcija žmogaus T ląstelių leukozės/limfomos virusu-1 (HTLV -1) didina asmens riziką susirgti limfoma ar leukoze. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) sukelia AIDS. Žmonėms, užsikrėtusiems ŽIV, gresia didesnė rizika susirgti piktybine liga, vadinama Kapoši sarkoma, taip pat ir limfoma. Infekcija Epštein-Baro virusu (EBV) padidina limfomos riziką, o žmogaus Herpes virusas - 8 (HV-8) yra Kapoši sarkomos rizikos veiksnys. Helicobacter pylori bakterija gali sukelti skrandžio opas, taip pat gali būti skrandžio vėžio ir skrandžio gleivinės limfomos priežastimi.

Asmenys, kurie kontaktuoja su žmogaus krauju (pvz., medikai), turėtų būti vakcinuojami dėl hepatito B. Būtina vengti nesaugių lytinių santykių, nesinaudoti vienu švirkštu ar adata keliems asmenims, kadangi galima užsikrėsti ŽPV, hepatitu B, hepatitu C ar ŽIV. Jei skundžiatės skrandžiu, kreipkitės į gydytoją. H. pylori gali būti nustatyta ir pašalinta.

Kai kurie hormonai. Gydytojai moterims gali rekomenduoti hormonus (vien tik estrogeną arba estrogeną su progesteronu) tam kad būtų išvengta kai kurių nemalonių pojūčių ir pokyčių organizme (pvz., karščio pylimo, kaulų retėjimo), kurie pasireiškia menopauzės metu. Tačiau tyrimai atskleidžia, kad hormonų terapija menopauzės metu gali turėti rimtų šalutinių poveikių. Hormonai gali didinti krūties vėžio, infarkto, insulto ar kraujagyslių trombų riziką.

Moterims, kurios ketina pasirinkti hormonų terapiją, patartina aptarti galimą jos žalą ir naudą su savo gydytoju.

Vėžys šeimoje praeityje. Dauguma piktybinių navikų atsiranda dėl pokyčių (mutacijų) genuose. Normali ląstelė gali virsti vėžine įvykus eilei genų pokyčių. Tabako rūkymas, kai kurie virusai, kiti gyvensenos ar aplinkos veiksniai gali sukelti genų pokyčius tam tikrose ląstelių grupėse. Kai kuriuos genų pokyčius, kurie didina vėžio riziką, vaikai gali paveldėti iš tėvų. Šie pokyčiai yra visose kūno ląstelėse jau gimstant. Šeimų, kuriose pasireiškia paveldimas vėžys, yra mažai.

Tam tikros piktybinės ligos nėra paveldimos, tačiau kai kuriose šeimose atsiranda dažniau negu populiacijoje apskritai. Pavyzdžiui, kartais šeimose dažnai sergama melanoma, krūties, kiaušidžių, priešinės liaukos ar storžarnės vėžiu. Keletas tos pačios grupės piktybinių navikų atvejų šeimoje gali būti susiję su paveldimais genų pokyčiais, didinančiais polinkį susirgti piktybiniu naviku. Tačiau, aplinkos veiksniai taip pat gali vaidinti tam tikrą vaidmenį. Dažniausiai daugybiniai vėžio atvejai šeimoje būna atsitiktinumo pasekmė.

Jei jums atrodo, kad jūsų šeimoje tam tikrais piktybiniais navikais sergama neatsitiktinai, jūs galite pasikonsultuoti su savo gydytoju. Gydytojas gali patarti, kaip sumažinti tikimybę susirgti vėžiu. Jums gali būti pasiūlyti tyrimai, kurie padės anksti nustatyti piktybinį naviką. Galite klausti gydytojo ir apie genetinį tyrimą. Toks tyrimas padeda nustatyti kai kuriuos paveldimus genų pokyčius, kurie padidina vėžio atsiradimo tikimybę. Tačiau paveldimo geno turėjimas nereiškia, kad jūs tikrai susirgsite vėžiu. Tai reiškia, kad jūs turite didesnę tikimybę susirgti šia liga.

Alkoholis. Vartojant alkoholį daugelį metų, gali padidėti tikimybė susirgti burnos ertmės, gerklės, stemplės, gerklų, kepenų ir krūties vėžiu Rizika didėja didėjant alkoholio kiekiui, kurį asmuo išgeria. Daugumos šių piktybinių navikų atveju vėžio rizika didesnė alkoholį vartojantiems asmenims, kurie dar ir rūko.

Gydytojai pataria, kad asmenys, vartojantys alkoholį, turėtų tai daryti saikingai.

Netinkama mityba, fizinio krūvio trūkumas, antsvoris. Žmonės, kurių mityba nevisavertė, fiziškai neaktyvūs ar turintys per didelį svorį, labiau rizikuoja susirgti kelių formų piktybiniais navikais. Pvz., tyrimai rodo, kad asmenys, kurių maiste yra daug riebalų, labiau rizikuoja susirgti storosios žarnos, gimdos, priešinės liaukos piktybiniais navikais. Fizinio aktyvumo stoka ir antsvoris didina krūties, storosios žarnos, stemplės, inkstų ir gimdos piktybinių navikų riziką.

Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir tinkamo svorio palaikymas gali padėti sumažinti tikimybę susirgti vėžiu.

Siekiant išvengti vėžio, rekomenduojama vartoti maistą, turintį daug skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralų ir riboti vartojimą maisto, turinčio daug gyvulinių riebalų (sviesto, riebaus pieno, keptų patiekalų ir raudonos mėsos). Pvz., reikėtų vartoti rupią duoną, kruopas bei 5 vaisių ir daržovių porcijas per dieną (mažiausiai 400 g per dieną, t.y. du vaisius ir 200 g daržovių).

Būkite aktyvus ir išlaikykite tinkamą svorį. Fizinis aktyvumas gali padėti kontroliuoti svorį ir sumažinti kūno riebalų kiekį. Dauguma mokslininkų sutaria, kad suaugusiam žmogui reikia saikingo fizinio krūvio (pvz., spartaus vaikščiojimo) mažiausiai 30 min. bent tris dienas per savaitę.


Lietuvoje pradėtos vykdyti atrankinės patikros programos, kurių tikslas diagnozuoti vėžį anksti, kai išgydymo galimybės yra didesnės arba diagnozuoti ikivėžinę ligą, kurią išgydžius, užkertamas kelias vėžiui atsirasti.

Moterys nuo 25 iki 60 metų amžiaus kartą per 3 metus turėtų dalyvauti profilaktinėje patikroje dėl gimdos kaklelio vėžio. Moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus 1 kartą per 2 metus atliekama krūtų patikra. Jau ir Lietuvoje pradedama ir 50-74 metų amžiaus vyrų ir moterų atrankinė patikra dėl storosios žarnos patologijos. Yra svarbu nenumoti ranka, gavus kvietimą apsilankyti pas gydytoją, ar patiems kreiptis ir reguliariai dalyvauti šiose nemokamose sveikatos patikros programose.

Mokslininkai įrodė, kad sveikata pagerėtų ir daug mirčių nuo vėžio būtų išvengta jei mūsų gyvenimo būdas taptų sveikesnis. Veiksniai, kurie gali turėti įtakos mūsų rizikai susirgti vėžiu, buvo išvardyti šiame straipsnyje. Tačiau žmonės dažniau rūpinasi, ar yra kenksmingi kiti veiksniai. Jie nori žinoti, ar vėžiui atsirasti turi įtakos mobiliųjų telefonų naudojimas, aukštos įtampos elektros perdavimo linijų poveikis, stresas, dirbtiniai saldikliai. Tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ar minėti dalykai yra vėžio rizikos veiksniai, dar tebevyksta, tačiau tikėtina, kad net jei ir bus nustatytas ryšys, jis bus silpnas - laikyti juos svarbiais vėžio rizikos veiksniais nebus pagrindo. Pavyzdžiui, daugelis mokslinių tyrimų nenustatė, kad dirbtiniai saldikliai sukelia piktybinius navikus, tačiau dėl galimo aukštos įtampos linijų pavojaus dar diskutuojama, galbūt, jų poveikis sukelia pavienius vaikų leukemijos atvejus. Tuo tarpu, rūkymas sukelia daugiau kaip 2000 mirčių nuo įvairių piktybinių navikų Lietuvoje.

Europoje ir pasaulyje sergamumo vėžiu tendencijos labai nevienodos. Manoma, kad įtakos turi tam tikri skirtingi kultūriniai gyvenimo būdo, elgsenos ypatumai bei aplinkos veiksnių poveikis, o tai galima keisti ir taip sumažinti sergamumą vėžiu. Mokslininkų nustatyta, kad apie 1/3 visų piktybinių navikų galėtų būtų išvengta pašalinus ar sumažinus tokių vėžio rizikos veiksnių poveikį kaip rūkymas, antsvoris, menkas daržovių ir vaisių vartojimas, fizinis neaktyvumas ir alkoholio vartojimas. Kartais gali būti sudėtinga išvengti vėžio ligos, tačiau galima uždelsti jos pradžią arba anksti nustačius, išgydyti.

 

Parengė Rūta Everatt, VU Onkologijos instituto, Molekulinės onkologijos laboratorijos, Epidemiologijos grupės, vyr. mokslo darbuotoja

 

Rašyti komentarą


Security code  

Komentara  

#5 aidai 2010-05-26
Mieloji, jums reikėtų pasirodyti gydytojui. kraujavimo priežastys gali būti įvairios nuo kvėpavimo takų iki stemplės uždegimų ir kt. susirgimų.
Quote
#4 aida 2010-05-23
labadiena. mano mama pradejo kosite krauju ir as nerimaujiu. gal jus zinote kokia liga cia gali buti?
Quote
#3 aida 2010-05-23
labadiena, mano mama pradejo kosite krauju. ir as nerimaujiu kas jie gali buti. gal zinote kokia cia liga gali buti?
Quote
#2 iveikliga.lt 2010-01-28
Ponas Algimantai, jūsų žinutė - reklama :)
Quote
#1 algimantas 2010-01-28
apie medicinine prevencija JUMS daug gali papasakoti klubo www.harmonija.visiems.lt nariai Jie mielai atvyksta i susitikimus ir mielai dalinasi turima informacija-pacia naujausia!
Quote
2018 m. lapkričio 21 d., Trečiadienis