Šiluma vėžinei ląstelei – pražūtinga, todėl pastaruoju metu vis daugiau gydytojų piktybinius auglius gydo mikrobangomis, juos sušildydami iki 40-45 laipsnių. Šilumos terapija labai sustiprina chemoterapijos ir radioterapijos poveikį, - rašo mokslo žurnalas „Iliustruotasis mokslas“.
Gydymo seansas trunka 60-90 minučių, jis paprastai nekelia nemalonių pojūčių
Naujas kovos su vėžiu būdas – piktybinių auglių gydymas šiluma – tampa vis populiaresnis. Atlikti tyrimai su ligoniais rodo, kad tradicinė chemoterapija arba radioterapija veikia gerokai veiksmingiau, kai mikrobangomis ar kitu būdu auglys sušildomas iki 40-50 laipsnių.
Šilumos terapija, dar vadinama hipertermija, veikia panašiu principu kaip mikrobangų krosnelės, tačiau egzistuoja keli esminiai skirtumai. Mikrobangų krosnelėse sušyla visas į jas įdėtas maistas ar gėrimai, o taikant šilumos terapiją mikrobangos sušildo tik tą kūno dalį, į kurią jos nukreipiamos, t. y. vėžio pažeistą vietą. Terapijos tikslas - dirbtinai priversti karščiuoti nesveiką audinį ar vėžinį naviką.
Šiluma sustiprina gydymo poveikį
Kad karščiuoti naudinga, 2009 metais Berlyne vykusioje didžiausioje Europos onkologų konferencijoje „ECCO 15 - ESMO 34“ įrodė šilumos terapijos pradininkas, vokiečių profesorius Rolfas D. Isselsas. Jis pateikė stulbinamų rezultatų, gautų tiriant minkštųjų audinių sarkomą. Tai ypatinga ir gana reta vėžinė liga, išsivystanti raumenyse, jungiamajame audinyje, riebaliniame audinyje, nervinių skaidulų apvalkaluose ir gyslose.
Profesorius Isselsas vadovavo Europos ir JAV onkologijos centrų bendradarbiavimui. Juose per devynerius metus buvo gydytas 341 ligonis, sergantis sarkoma, linkusia plisti į kitus organus. Pusei ligonių atliekant chemoterapiją taikyta vietinė šilumos terapija - auglys ir aplinkiniai audiniai mikrobangomis būdavo sušildomi iki 40-43 laipsnių.
Jau po trejų metų pastebėta, kad rizika pakartotinai susirgti sarkoma ligoniams, kuriems taikyta šilumos terapija, yra 30 proc. mažesnė negu tiems, kuriems buvo taikyta vien chemoterapija ir radioterapija. Pastariesiems pasveikus, liga atsinaujindavo dvigubai greičiau negu tiems, kurie buvo gydyti šilumos terapija.
„Mūsų gauti rezultatai patikimai įrodo, kad šilumos terapija, taikoma kartu su tradicine chemoterapija ir radioterapija, pagerina vėžio gydymo rezultatus. Tikimės, kad tai paskatins mokslininkus išbandyti šilumos terapiją gydant ir kitus vėžinius auglius, neišplitusius po visą organizmą“, - teigia Rolfas D. Isselsas, šilumos terapiją taikęs daugiau kaip 25 metus ir įsitikinęs, kad jo darbas buvo vaisingas.
Ketvirtasis vėžio gydymo ramstis
Optimistiškai nuteikia ir šilumos terapijos rezultatai gydant krūties ir gimdos kaklelio vėžio atkrytį. Šiuo metu tiriama, ar chemoterapiją derinant su šilumos terapija pagerėtų kasos ir tiesiosios žarnos vėžio gydymas.
Nors šilumos terapija - labai nauja sritis, jos šalininkai praminė ją ketvirtuoju vėžio gydymo ramsčiu - greta chirurgijos, radioterapijos ir chemoterapijos.
Deja, šiuo metu šilumos terapija siūloma tik keliose Vokietijos, Olandijos, Šveicarijos, Norvegijos ir JAV klinikose bei ligoninėse. Rolfas Isselsas viliasi, kad naujausi tyrimų rezultatai paskatins daugiau Europos ligoninių pasitelkti šilumos terapiją gydyti vėžinėms ligoms.
Susidomėjusios onkologijos ligoninės turėtų pasirūpinti specialia įranga ir ja dirbti mokančiais specialistais. Isselso manymu, įvairių ligoninių ir šalių mokslininkai galėtų keistis šilumos terapijos žiniomis ir vieni iš kitų semtis patirties.
Sužinotume, kodėl šilumos terapija pagerina tradicinių gydymo metodų - chemoterapijos ir radioterapijos - rezultatus.
Galbūt vėžinės ląstelės, kitaip nei paprastos ląstelės, yra neatsparios 40-45 laipsnių temperatūrai. Šiluma vėžines ląsteles sunaikina, o sveikoms ląstelėms aukštesnė temperatūra nepakenkia.
Rolfas Isselsas spėja, kad karščio paveiktos vėžinės ląstelės arba žūsta plyšus membranai - įvyksta vadinamoji nekrozė, arba susinaikina - įvyksta vadinamoji apoptozė.
Gali būti, kad šilumos terapija, taikoma kartu su chemoterapija ir radioterapija, yra veiksminga dėl to, kad pagerėja sušildyto pažeisto audinio kraujotaka ir kraujo išnešiojami vaistai lengviau pasiekia vėžines ląsteles.
Jei į auglį patenka daugiau kraujo, vadinasi, į jį daugiau patenka ir deguonies, todėl vėžinės ląsteles kur kas stipriau veikia radioterapija.
Kita teorija teigia, kad vietinė šilumos terapija suaktyvina organizmo imuninę sistemą.
„Sukarščiavusios“ vėžinės ląstelės išskiria tam tikrų šiluminio šoko baltymų, jie saugo nuo aukštos temperatūros. Tačiau, užuot padėjusi, ši gelbėjimosi priemonė gali vėžinę ląstelę pražudyti, nes jos paviršiuje atsiradusius šiluminio šoko baltymus lengvai pastebi imuninė sistema.
Manoma, kad vieni stipriausių žmogaus imuninės sistemos „ginklų", vadinamosios ląstelės žudikės, esant aukštai temperatūrai atgyja ir ima atakuoti vėžines ląsteles.
Egzistuoja teorija, teigianti, kad sukarščiavę vėžiu sergantys žmonės kartais netikėtai pasveiksta būtent dėl ląstelių žudikių veiklos.
Šiuo metu Rolfas D. Isselsas su vokiečių kolegomis rengiasi naujam tyrimui: mokslininkai mėgins laboratorijoje sušildyti ir suaktyvinti vėžiu sergančių ligonių ląsteles žudikes ir suleisti pacientams, tuo metu bus taikoma ir vietinė šilumos terapija. Netrukus sužinosime, ar šis metodas taps nauju kovos su vėžiu ginklu.
Šiluma paleidžia „cheminį užtaisą“
Kita sritis, į kurią profesorius Isselsas deda daug vilčių, - tai chemoterapijos valdymas šiluma. Isselso kolegoms, vokiečių mokslininkams, pavyko pagaminti dirbtinių riebalų rutuliukų liposomų, jų viduje yra chemoterapinių preparatų, taip pat kuriami šilumai jautrūs rutuliukai, chemoterapinius vaistus jie išskirtų tik esant 41-42 laipsnių temperatūrai. Tuomet rutuliukai būtų sušildomi tik patekę į auglį, ir vaistai paveiktų tik vėžio paveiktą sritį.
Jei pavyktų sukurti tokius preparatus, prasidėtų vėžio gydymo revoliucija. Šiuo metu negalime numatyti, kuriuos organus paveiks chemoterapija. Ji sistemingai žudo visas besidalijančias kūno ląsteles - ir ligotas, ir sveikas. Normalių sveikų ląstelių žūtis sukelia stiprų šalutinį poveikį - suerzinama gleivinė, nuslenka plaukai ir kt.
„Jei šiluma padės valdyti chemoterapiją, galėsime dabartines vėžio gydymo priemones taikyti tikslinčiau ir veiksmingiau, išsaugosime sveikas ląsteles. Tai būtų sverbi pergalė kovoje su vėžiu“, - teigia Rolfas D. Isselsas.
Jis džiaugiasi dėmesiu vėžio tyrimams ir viso pasaulio mokslininkų optimizmu bei entuziazmu, tačiau suskumba pridurti, kad kova dar nebaigta, nes ligos gydymo priemonės tik pailgina ligonių gyvenimą, bet pačios ligos neišgydo.
„Didžiausia mano svajonė - kad šilumos terapija iš esmės pagerintų gydymo veiksmingumą“, - baigia jis.
Kaip veikia šilumos terapija?
Specialus žiedas su antenomis skleidžia mikrobangas į vėžio apimtas organizmo vietas. Pažeistas audinys sušyla iki 40-45 laipsnių. Galima trejopa šilumos terapija.
Paviršutinė šilumos terapija
Virš ligos apimtos vietos uždedamas išorinis įrenginys, skleidžiantis mikrobangas, radijo bangas arba ultragarsą. Auglys sušildomas maždaug iki 43 laipsnių. Tinka gydyti ne giliau nei 6 сm po oda esantiems augliams. Paprastai taip gydomas krūties ir odos vėžys arba kaklo srityje esantys vėžiniai navikai.
Vietinė šilumos terapija
Pacientas apgaubiamas mikrobangas skleidžiančiu lenktu aparatu. Spinduliai sušildo iki 20 cm po oda esančio auglio audinį. Tinka gydyti giluminiams augliams, pvz., gimdos, žarnyno, kaulų, jungiamojo audinio, prostatos, šlapimo pūslės ir kasos vėžiui.
Bendroji šilumos terapija
Pacientas paguldomas į kompiuterinį arba magnetinio rezonanso tomografą, sujungtą su bangas skleidžiančiu aparatu. Temperatūra nuolatos stebima. Gydomas visas kūnas nuo dubens iki plaučių. Tinka gydyti įvairių formų vėžiui, metastazėms išplitusiam po visą organizmą, nes spinduliai gali pasiekti daug didesnę organizmo dalį.
Naudinga žinoti:
- Gydytojai ir mokslininkai rekomenduoja vėžio gydymo metu pakilusią temperatūrą laikyti geru požymiu, o ne nemaloniu šalutiniu gydymo poveikiu. Mokslininkai atlikę tyrimus nustatė, kad žmonės, kuriems kilo temperatūra, sėkmingiau kovojo su vėžiu.
- Danijos Orhuso miesto universitetinės ligoninės Onkologijos skyriaus mokslininkai aptiko įdomią tendenciją, ji praverstų tobulinant vėžio gydymą. Jie pastebėjo, kad melanoma sergantys ligoniai, kurie gydymo metu smarkiai sukarščiuoja, gyvena ilgiau už tuos, kuriems gydymo metu aukšta temperatūra nepakyla.
- Tyrimo rezultatai parodė, kad ligoniai, kurių kūno temperatūra pakilo iki 39,5 laipsnio arba daugiau, vidutiniškai išgyveno 16,5 mėnesio, o mažiau karščiavę ligoniai – tik 11,4 mėnesio. Rezultatai patvirtina hipotezę, kad vėžinės ląstelės yra neatsparios aukštai kūno temperatūrai, o imuninės sistemos ląstelės, priešingai, kylant temperatūrai veikia geriau. Tiriamieji sirgo melanoma su metastazėmis, jiems buvo skirta interleukino2 (IL-2) imunoterapija.
- Remdamasis gautais rezultatais tyrimo vadovas, vyr. gyd. Henrikas Schmidtas siūlo karščiavimą vėžio terapijos metu laikyti geru požymiu, o ne nemaloniu šalutiniu poveikiu. Jis rekomenduoja ligoniams, kuriems taikoma imunoterapija, apskritai neskirti populiarių karštį malšinančių vaistų, pvz., „Panodil“.
- Mokslininkai pradėjo naują tyrimą – jie ketina nustatyti, ar dėl terapijos pakilęs karštis padidina sergančių inkstų vėžiu su išplitusiomis metastazėmis ligonių gydymo poveikį.
Parengė Lasse Foghsgaard. Henning Dalhoff iliustracijos