Iliustruotasis mokslas rašo, kad vis daugiau ligų siejama su konkrečių genų mutacijomis, todėl gydytojai gali kur kas greičiau nustatyti diagnozę ir pradėti kryptingą gydymą – ne tik malšinti simptomus, bet ir kovoti su ligos priežastimis.
Taigi yra rimtas pagrindas manyti, kad mokslininkai per artimiausius metus pasieks dar didesnę pažangą gerindami žmonių sveikatą ir ilgindami gyvenimo trukmę.
Medicininiai tyrimai gali atrodyti kaip žygis dykuma. Vos mokslininkai išranda būdą, kaip gydyti vieną rimtą ligą, atsiranda nauja, kelianti rimtą grėsmę mūsų sveikatai ir gyvybei.
Raupai, per pastarąjį šimtmetį nusinešę 500 milijonų gyvybių, 1980 metais buvo paskelbti galutinai nugalėtais. Tačiau raupų vietą bemat užėmė nauja baisi liga – AIDS, ligi šios dienos ji spėjo nusinešti daugiau negu 25 milijonus žmonių gyvybių. Mokslininkų kova su ligomis yra amžina, bet toli gražu ne beprasmiška. Prieš šimtą metų vidutinė gyvenimo trukmė Skandinavijoje buvo 40 metų, šiandien ji pailgėjusi dvigubai – iki 80.
Nutukimas – viena didžiųjų mįslių
Didžiausi šiandienos medicinos mokslo iššūkiai – vėžys, AIDS, Alzheimerio liga ir nutukimas. Nors vėžio diagnostika ir gydymas smarkiai patobulėjo, dėl 10 procentų visų mirčių kalta ši liga. Tą patį galima pasakyti ir apie AIDS: mokslininkai kasmet sugeba pailginti ligonių gyvenimo trukmę, tačiau mirtingumo sustabdyti neįstengia.
Norint sukurti efektyvius gydymo metodus, reikia suprasti molekulines ligų priežastis. Vėžio ir AIDS gydymo srityje mokslininkai jau yra padarę pažangą, o nutukimas ir Alzheimerio liga - šiuo aspektu dar netyrinėtos sritys. Sparčiai kylanti nutukimo banga mokslininkams yra dar neįminta mįslė, manoma, kad tai medžiagų apykaitos sutrikimo, o ne persivalgymo ar nejudrumo išdava.
Mokslininkų prietaisai – geresni
Šiandien medicina aprūpinta puikiais prietaisais bakterijoms, virusams, genetinėms klaidoms, kitoms ligų priežastims tirti ir ligoms gydyti. Sudėtingi skeneriai, sukurti dar aštuntąjį XX amžiaus dešimtmetį, tapo tokie pigūs, kad beveik visos ligoninės gali juos įsigyti, o gydytojai – diagnozuoti ankstyvos stadijos vėžį arba nustatyti smegenų sutrikimo priežastį. Šiuo metu mokslininkai skina sunkaus, maždaug prieš dešimtmetį pradėto darbo vaisius žmogaus genomo tyrimų srityje.
Iliustruotasis mokslas informacija
