Mokslininkai sakosi pagaliau sužinoję, kas trukdo organizmo imuninei sistemai sėkmingai kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Šis atradimas britų spaudoje jau vadinamas revoliucija. Britų mokslininkai, atradę būdą, kaip imuninė sistema galėtų efektyviai atakuoti vėžinius auglius, vėl ėmė kalbėti apie vakciną nuo vėžio, kuri sukeltų tikrą perversmą onkologinių ligų gydyme.
Kembridžo universiteto mokslininkai nustatė, kaip vėžinės ląstelės kovoja su natūralia organizmo apsaugine sistema. Jie tikisi, kad, „išjungus“ šį gynybinį procesą, organizmas nuo vėžio išsigydys pats,- rašo „Telegraph.co.uk“.
Ankstesni bandymai sutelkti imuninę sistemą ir ją paruošti kovai prieš vėžį baigdavosi nesėkmingai dėl to, kad, kaip dabar paaiškėjo, vėžines ląsteles nuo imuninės sistemos „atakų“ saugo ir netgi stiprina specifinis baltymas. Tačiau sunaikinus šią molekulę vėžys tampa visiškai bejėgis, ir jį sunaikina organizmo imuninė sistema, - teigia mokslininkai Kembridžo universitete atlikę bandymus su laboratorinėmis pelėmis. Jie mano, kad toks metodas būtų tinkamas ir vėžiu sergančių žmonių gydymui.
„Esu sužavėtas šio tyrimo rezultatais", - sako jam vadovavęs imunologas profesorius Douglas Fearonas. - „Galimai mums pavyko atrasti labai didelę dėlionės dalį. Šis tyrimas – dar tik pradiniame etape, bet nesuklysčiau teigdamas, kad tai, ką pavyko pasiekti su pelėmis, būtų galima pakartoti su vėžiu sergančiais žmonėmis“.
Tyrimo dėka mokslininkai išsiaiškino, kad fibroblastų aktyvavimo alfa baltymas (FAP , fibroblast activation protein alpha) sustabdo imuninės sistemos atakas prieš vėžines ląsteles. FAP aptinkamas stromos ląstelėse – specifinėse audinių ląstelėse, kurios „pradeda veikti“ atsiradus žaizdai. Jos padeda pažeistiems audiniams greičiau pagyti.
Pasak tyrėjų, besiformuojantys vėžiniai augliai „apgauna“ organizmą priversdami jį manyti, kad ši organizmo vieta yra pažeista. Todėl vėžinės ląstelės ne sunaikinamos, o priešingai – yra saugomos ir „puoselėjamos“.
Žurnalas „Science“ seklbia britų mokslininkų straipsnį, kuriame teigiama, kad būtent dėl šios priežasties imuninės sistemos veiklą prieš vėžį stiprinančios vakcinos ir kitos gydymo priemonės yra neveiksmingos. Tačiau Kembridžo universiteto mokslininkai nustatė, kad, „išjungusv FAP baltymą, organizmas pats sunaikina vėžinius auglius. Tyrėjai atliko eksperimentus su genetiškai pakeistomis laboratorinėmis pelėmis, kurios suteikė galimybę kontroliuoti FAP baltymo gamybą jų organizme.
Po to pelės buvo susargdintos plaučių vėžiu. Paaiškėjo, kad po to, kai FAP baltymo gamyba buvo sustabdyta, plaučių vėžio ląstelės buvo sunaikintos, o piktybinis navikas pradėjo nykti.
Dabar mokslininkai ketina tirti, kaip FAP veikia vėžiu sergančių žmonių piktybines ląsteles. Anksčiau sukurtos vakcinos nuo vėžio sėkmingai aktyvuodavo žmonių imuninės sistemos atsaką, tačiau beveik visais atvejais nepajėgdavo paveikti auglių augimo. Imunologai įtarė, kad kažkas trukdo imuninės sistemos ląstelėms kovoti su vėžinėmis auglio viduje, tačiau iki šiol nebuvo nustatyta, kodėl taip vyksta.
Pasak mokslininkų, tolimesni tyrimai gali patobulinti imunologinę terapiją ir sugriauti nuo atakų besiginančio vėžio pasipriešinimą. Nustatyta, kad FAP baltymas yra susijęs su įvairių tipų vėžiu, tarp jų krūties, plaučių ir tiesiosios žarnos navikais. Pasak britų mokslininkų, šio atradimo pagrindu sukurtos naujos vakcinos nuo vėžio nebūtų prevencinės, tai yra, galinčios apsaugoti nuo šios ligos, tačiau būtų skiriamos vėžiu susirgusiems pacientams.
