0

fukusima.jpgAr reikia baimintis, kad radiacija iš Japonijos atkeliaus į Lietuvą? Radiacinės saugos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (RSC) dar kartą patvirtina, kad nėra reikalo nerimauti dėl radioaktyviosios taršos lygių ir pavojaus sveikatai Lietuvos gyventojams dėl avarijos Japonijos Fukushima Daiichi atominėje elektrinėje.

Kovo 24 d. nustatyti radioaktyvaus jodo kiekiai yra milijoną kartų mažesni nei buvo detektuojami Lietuvoje ir kitose Europos šalyse po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje. Remiantis gamtinio radiacinio fono matavimais, kurie yra atliekami nenutrūkstamai, radiacinė būklė Lietuvoje yra normali, gamtinis radiacinis fonas nėra padidėjęs. Todėl Lietuvos gyventojams nereikia imtis jokių papildomų apsaugos priemonių, taip pat nereikia pradėti vartoti jodo.

Jodo profilaktika 

Po nelaimės Japonijos atominėje elektrinėje, žmonės suskubo pirkti jodo tabletes. Lietuvos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo depertamentas skelbia, kad vartoti jas reikia tik tada, kai apie tai paskelbiama per visuomenės informavimo priemones. Jodo preparatai šiuo metu dalinami tik Japonijoje.

Jodo profilaktika atliekama siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio. Apie profilaktikos reikalingumą gali spręsti tik medikai, nes jie yra pasirengę kvalifikuotai įvertinti situaciją ir yra įpareigoti laiku pateikti rekomendacijas ekstremalių situacijų centrams, kurie tučtuojau informuos gyventojus. Nors įvykus avarijai ar staiga padidėjus radiacijai, jūs gausite tikslius nurodymus, kaip vartoti stabiliojo jodo preparatus, tačiau siūlome jau dabar susipažinti su jų vartojimo instrukcija. Jodo profilaktika - tai kalio jodido (KI) arba kalio jodato (KIO3) tablečių (kai jų nėra, tinka 5 % jodo tinktūra) vartojimas.

Stabiliojo jodo preparatų vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių grupėms tokia: 

  • Suaugusieji iki 40 metų (tarp jų nėščios ir maitinančios moterys) ir 13-16 metų paaugliai išgeria 130 mg kalio jodido arba 170 mg kalio jodato. Tabletės būna įpakuotos po 125 mg arba 250 mg. Jeigu tabletė sveria 125 mg, išgerkite visą, jei 250 g - pusę tabletės). 
  • Vaikams nuo 3 iki 12 metų skiriama 65 mg kalio jodido arba 85 mg kalio jodato. Tai pusė suaugusiųjų dozės. 
  • Kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 3 metų duodama 30-35 mg kalio jodido arba 40-45 mg kalio jodato. Tai ketvirtis suaugusiųjų dozės. 
  • Naujagimiams iki 1 mėnesio skiriama 15 mg kalio jodido arba 20 mg kalio jodato. Tai aštuntadalis suaugusiųjų dozės. 

Vienkartinė stabiliojo jodo dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus skiriama vienkartinė stabiliojo jodo dozė. Nėščioms ir maitinančioms moterims - ne daugiau kaip dvi vienkartinės dozės. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės dozės, bet ne daugiau kaip 10.

Geriausia jodo tabletes gerti po valgio. Vaikams patogu jas duoti ištirpintas bet kokiame gėrime ar skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos tabletės išgeriamos nedelsiant, nes greitai tampa neaktyvios.

Neturint tablečių, galima vartoti 5 % jodo tinktūrą. Vaikams iki 2 metų 1-2 lašai 5 % jodo tinktūros skiriami 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiesiems skiriami 3-5 lašai 5 % jodo tinktūros 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras.

Jeigu gavote nurodymą likti namuose

Pirmiausia reikės sandarinti būstą:

  • Uždarykite duris, langus ir orlaides.
  • Uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas.
  • Nepamirškite ir balkonų durų.
  • Viską sandariai uždarę, langus ir duris apklijuokite popieriaus ar polimerinėmis juostelėmis.
  • Plastikiniai langai bei balkonų durys labai sandarūs, jų papildomai sandarinti nereikia.
  • Pasiruoškite maisto atsargų ir paprasčiausių kvėpavimo organų apsaugos priemonių.
  • Laikykite įjungę radiją ir televizorių, nes jums nuolat bus teikiama naujausia informacija bei rekomendacijos, kaip elgtis.


Kaip veikia radiacija? 

Branduolinės nelaimės atveju į aplinką patenka milžiniški kiekiai radioaktyviųjų medžiagų aerozolių, dulkių, dūmų, garų , kurių debesys ilgainiui pasklinda plačioje teritorijoje ir, priklausomai nuo oro masių srautų bei kitų sąlygų atmosferoje, gali apkeliauti visą Žemės rutulį, sukeldami aplinkos radiacinio fono anomalijas, kol galiausiai nusėda užteršdami teritoriją. Paprasčiau kalbant branduolinių nelaimių atveju gali būti užterštos ištisos teritorijos, jose esantys žmonės, gyvūnai ir augalai. 

Svarbu žinoti, kad galima tiek vidinė, tiek išorinė žmogaus organų apšvita. Į žmogaus organizmą radioaktyvios medžiagos gali patekti pro nosį, burną, atviras žaizdas ir švitinti iš vidaus. Todėl patartina dėvėti kostiumus ar apsiaustus, dujokaukes, respiratorius ar paprasčiausius vatos ir marlės raiščius, kad kuo mažiau dulkių ir aerozolių su radioaktyviosiomis medžiagomis patektų į organizmą. (Tuo pačiu tikslu rekomenduojama sandarinti pastatus). 

Dujokaukės, kostiumai ar apsiaustai neapsaugo nuo didele skvarba pasižyminčių gama spindulių. Todėl pagal galimybes rekomenduojama vengti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos aplinkos ar pavienių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Jonizuojančios spinduliuotės poveikio tiesiogiai nepajusite. 

Pirmosiomis dienomis po radiacinės avarijos į aplinką patenka daug įvairių radioaktyvių medžiagų, tarp kurių - radioaktyvusis jodas, kuris linkęs kauptis skydliaukėje, kur gali sukelti vėžį. 

Norint užkirsti tam kelią, vartojami neradioaktyvaus jodo preparatai. Tačiau šie preparatai apsaugo tik skydliaukę, o ne visą organizmą, kaip kartais klaidingai manoma. 

Naudinga žinoti: 

  • Pasak Visagino atominės elektrinės išorinių reikalų direktoriaus Dr.Rimanto Vaitkaus, jei žmogus per metus nuskrenda du kartus į Niujorką ir atgal, jis gauna tokią pat apšvitos dozę, kaip ir darbuotojas, šiandien valandą laiko buvęs lauke prie Fukušimos AE. Valanda prie Fukušimos AE taip pat prilygsta 3 plaučių rentgenogramoms (0,1 mSv). Tuo tarpu vienas kompiuterinės tomografijos, kurio metu vidutiniškai patiriama13 mSv dozė, tyrimas apytiksliai prilygsta 50 valandų, praleistų prie Fukušimos jėgainės. 

  • Populiaraus skrydžio lėktuvu iš Vilniaus į Londoną ir atgal metu keleivis patiria apie 0,025 mSv apšvitą. 

  • Tiek gamtinė, tiek ir dirbtinė radiacija (jonizuojančioji spinduliuotė) žmoniją veikia nuo neatmenamų laikų. Prie gamtinio radiacinio fono, supančio mus visur bei kintančio priklausomai nuo geografinės vietovės, žmogus yra prisitaikęs. Tuo tarpu dirbtiniai radiacijos šaltiniai yra sukurti žmogaus ir yra naudojami moksle, medicinoje, žemės ūkyje, pramonėje. 

  • Paprastai žmogaus per metus gaunama apšvitos dozė yra tik 2-3 mSv. Vidutinė metinė Lietuvos gyventojo patiriama apšvitos dozė yra 2,63 mSv. Šį skaičių sudaro: medicininės diagnostinės procedūros - apie 0,55 mSv (apie 21 proc.), radioaktyviosios radono dujos, esančios patalpų ore - apie 1 mSv (apie 38 proc.), radionuklidai, esantys grunte ir aplinkos ore - apie 0,7 mSv (apie 27 proc.), radionuklidai, esantys maiste - 0,2 mSv (apie 8 proc.), radionuklidai geriamajame vandenyje - iki 0,1 mSv (apie 4 proc.). Likusius metinės apšvitos dozės 2 proc. sudaro kiti šaltiniai. 

  • Radiacijos poveikis žmogui matuojamas sivertais (Sv). Kadangi sivertas yra labai didelis dozės dydis, patogiau naudoti kartotinius jo vienetus - milisivertus (mSv, tūkstantoji siverto dalis), mikrosivertus (mikroSv, milijoninė siverto dalis), nanosivertus (nSv, milijardinė siverto dalis). Kalbant apie radiacinį foną, vietoje seniau plačiai vartotų mikrorentgenų per valandą dabar yra naudojami mikro arba milisivertai per valandą. Sąryšis tarp jų toks: 1 sivertas = 100 rentgenų, 1 mSv = 100 milirentgenų, o 1 mikroSv = 100 mikrorentgenų.

     

Informacija parengta pagal Įveikligą.lt, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo depertamento, civilinesauga.lt, delfi.lt informaciją.

 

Skaitykite daugiau:

Kada reikalinga jodo kiekį organizme mažinanti dieta?

Skydliaukės vėžys

 

Rašyti komentarą


Security code  

2024 m. balandžio 18 d., Ketvirtadienis