1

valyti dantis3.jpgAr mokame skaityti dantų pastų etiketes? Vis daugiau imama kalbėti apie tai, kad norint išlaikyti sveikus dantis ir burnos ertmę, dantų pastą, kaip rimtą pagalbininką, renkamės ir naudojame atsakingai, prieš tai pasitarę su savo gydytoju.

3 medžiagos, kurių reikėtų vengti 

Vieni specialistai rekomenduoja skaityti dantų pastos etiketes ir vengti mažiausiai trijų medžiagų, kurios puikuojasi ne tik ant jūsų dantų pastos sudėties aprašo, bet ir kenksmingiausių toksinų sąraše. Šios medžiagos – natrio fluoridas, triklozanas ir natrio laurilsulfatas. Kiti specialistai sako, kad dantų pastą reikia naudoti ne kaip maistą, o kaip vaistą – ją reikia naudoti mažais kiekiais ir jokios medžiagos nepakenks. 

Tikriausiai sutriktumėte perskaitę žinią, kad populiariausia dantų pasta per 2-4 valandas gali nužudyti vaiką iki 6 metų? Jei tokio amžiaus vaikas nurijo didelį dantų pastos kiekį, jam gali kilti rimtų komplikacijų – nuo skrandžio spazmų ir vėmimo iki paralyžiaus, širdies nepakankamumo ar mirties. Tokių negalavimų priežastis yra fluoridas, kurio yra daugumoje dantų pastų tiek suaugusiems, tiek vaikams. 

Homeopatė Jurgita Pinikienė sako, kad pastą su fluoru turėtų naudoti tik tie žmonės, kuriems tokią pastą rinktis patars gydytojai. „Nemanau, kad fluoras visus absoliučiai apsaugos nuo karieso. Ne visi žmonės turi polinkį kariesui, ar dantenų uždegimui. Tai lemia genetika. Turintis polinkį dantų kariesui žmogus gali valyti dantis tinkama pasta, tai truputį sumažins polinkį dantų gedimui, tačiau visiškai neužkirs tam kelio. O kas su fluoru negerai, tai tik tai, kad jis buvo madingas, o ši mada praėjo. Kaip kadaise buvo madingos sidabrines plombos, o kai paaiškėjo, kad jos labai kenkia (tiesa, kad ne absoliučiai visiems), taigi viskas sukasi spirale, istorijos kartojasi ir kartosis. Į informaciją apie fluoro kenksmingumą stengiuosi žiūrėti ramiai ir blaiviai“, - sako homeopatė. 

valyti dantis2.jpg„Prieš naudojant produktus, kurių sudėtyje yra fluorido ir kitų medžiagų apie kurias dabar dažnai kalbama žiniasklaidoje, reikėtų pasitarti su odontologu arba šeimos gydytoju ir naudoti taip, kaip nurodyta ant pastos pakuotės“, - sako Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistė Viktorija Belousovaitė. 

Šio įspėjimo turėtų atidžiai laikytis tėveliai. Pavyzdžiui, fluoridai - puiki prevencinė priemonė nuo ėduonies, tačiau didelis fluoridų kiekis pažeidžia dantis, atsiranda negražios rudos spalvos dėmės, vagelėse vystosi fluorozė, vaikams sutrinka dantų formavimasis. O vaikams „prisiragauti“ fluoro nėra sudėtinga, nes uogomis ir vaisiais kvepiančias pastas vaikai kartais nuryja, o tėvai neįtardami nieko bloga, leidžia vaikams dėtis jų ant šepetėlio žymiai daugiau, nei rekomenduojama ant pastos pakuočių. 

Specialistė atkreipia dėmesį, kad renkantis pastas su fluoru, reikia apsidrausti, kad fluoro per parą nebūtų sunaudojama daugiau, nei rekomenduojama, nes fluoro yra ir geriamame miesto vandenyje, kai kuriuose maisto produktuose. Pagal Lietuvos sveikatos normas, fluoro mūsų geriamajame vandenyje gali būti iki 1,5 g/l. Tačiau jei jo bus vos 1 g/l fluoruozės tikimybė padidėja nuo 1 iki 5 proc. Fluoras patekęs į kraują jungiasi su kraujyje esančiais metalais ir padaro neveiksmingais eilę fermentų. Baltos dėmės ant dantų, intelekto silpnėjimas, hipotiroidizmas – tai susirgimai, dėl kurių atsiradimo yra kaltas fluoras. 

Todėl dantų pastas su fluoro reikia rinktis tik tada, kai:

  • gyvenamos aplinkos vandenyje fluoro yra 0,5 - 0,8 mg/l
  • kai labai išplitęs kariesas. 

Kitais atvejais verta rinktis dantų pastas be fluoro. 

Daug abejonių kelianti medžiaga, kuri šiuo metu taip pat akylai stebima mokslininkų – natrio laurilsulfatas. Tai yra putojimą skatinanti medžiaga ir ji yra ne tik dantų pastos sudėtyje, bet ir šampūnuose, grindų valymo priemonėse. Ši medžiaga į dantų pastas dedama nuo XIX a. Ji kaltinama dėl aftų atsiradimų. Aftos - tai nedidelės opelės, atsirandančios burnos ertmėje. Natrio laurilsulfatas sudirgina burnos gleivinę. Todėl patariama rinktis dantų pastas, kuriose ši medžiaga būtų pakeista labiau tausojančia burnos gleivinę - natrio laurilsarkozinatu. Be to natrio laurilsulfatas dirgina odą, akis ir kvėpavimo takus. Gali pažeisti kepenis, plaučius ir imuninę sistemą. Yra įrodymų, kad gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui. 

Sintetiniai dažikliai ir kvapai. Jie dantų pastoje laikomi trečia po fluoro ir natrio laurilsulfato pagal kenksmingumą medžiaga. Dažai gali sukelti stiprius galvos skausmus, astmos priepuolius, stiprias alergines reakcijas, pykinimą, nervingumą, nuovargį, koncentracijos sutrikimus ir vėžį. Esantys dantų pastose dažai yra sintetinami iš naftos. Net jeigu dažai nenuryjami, jie vistiek absorbuojasi per burnos gleivinę ar lūpas. Gydytojai pastebi, kad burnos gleivinės absorbacijos indeksas siekia 90 proc., todėl kancerogenai labai greitai patenka į kraują, smegenis, ląsteles, o jų koncentracija nuolat didėja žinant tai, kad dauguma žmonių dantis valosi tris ir daugiau kartų per dieną. Tiesa, visai kitas atvejis, jei dantų pastoje yra augaliniai dažai arba kvapai. Gaivų kvapą pastai gali suteikti mėtos, citrinos ir kitų augalų eteriniai aliejai. Jie sveikatai nepavojingi. 

Pastų gamyboje naudojamos ir antibakterinės medžiagos - triklozanas arba 5-chlor-2-(2,4-dichlorfenoksi) fenolis (Microban). JAV aplinkos apsaugos agentūra triklozaną užregistravo, kaip pavojingą pesticidą. Triklozanas kaupiasi organizmuose (rastas motinos piene) ir gali sukelti vystymosi sutrikimus. Gaminant ir deginant triklozano turinčius produktus ar esant saulės poveikiui formuojasi dioksinai, galintys sukelti onkologinius susirgimus. 

Vandenilio peroksidas taip pat gali būti sudedamoji dantų pastos dalis. Ši medžiaga balina dantis, tačiau yra įrodyta, kad vandenilio peroksidas yra kancerogenas ir gali būti parduodamas ne didesnės koncentracijos nei 0,1 proc. Stipresni tirpalai turėtų būti parduodami tik su receptu. 

Dantis balina ir kita medžiaga - natrio hidroksidas. Manoma, kad ji yra vidutinio pavojingumo. Daugumoje dantis balinančių pastų yra karbamido peroksido, kuris paprastai pagaminamas iš perhydrol karbamido ir vertinamas kaip vidutiniškai toksiška medžiaga, tačiau, pavydžiui, Kanadoje jis yra draudžiamas. 

Natrio karbonato peroksidas skyla į vandenilio peroksidą ir natrio karbonatą. Jis ne tik balina dantis, bet ir naikina mikrobus aplink dantenas. 

Balinimui skirtas ir titano dioksinas, jo toksinis poveikis sveikatai nėra didelis. 

Polietilenai, pavyzdžiui, polietileno glikolio (PEG) ir kitų polimerų vaidmuo dantų pastoje – surišti ir stabilizuoti masę. Apie juos kol kas turima mažiausiai duomenų. Šiuo metu šios medžiagos įtrauktos į programas vėžio, imuninės sistemos, alergijų priežastingumui ištirti. 

Sveikatos priežiūros specialistė V. Belousovaitė sako, bendrovės gaminančios pastas suinteresuotos, kad produktai atitiktų visus reikalavimus ir pabrėžia, kad suaugusiesiems pakanka pupelės dydžio dantų pastos kiekio ir tikrai ne tiek, kiek rekomenduojama reklamuojant dantų pastas. Tuomet dantų pasta neturėtų pakenkti.

Visas tiek vaikams, tiek suaugusiems skirtas dantų pastas rekomenduojama įsigyti tik prekybos centruose, parduotuvėse ar vaistinėse. Tėveliai neturėtų pirkti dantų pastų vaikams turguje, iš privačių asmenų ar tiesiog iš gatvėje prekiaujančių pardavėjų. 

Kuri dantų pasta yra saugi? 

Medžiagos esančios kasdieninėse higienos priemonėse ir kosmetikoje po truputį kaupiasi mūsų organizmuose, sąveikauja su kitomis medžiagomis, o jų neigiamas poveikis „sumuojamas". Specialistai vis dažniau kalba apie tai, kad dėl to, jog vis daugėja vėžinių susirgimų, apsigimimų, vystymosi sutrikimų, kitų sveikatos problemų, kalta chemijos pramonė, kuri pakeitė natūralius produktus. Didžiausią nerimą kelia tai, kad daugelis motinų organizme susikaupusių medžiagų yra perduodamos kūdikiams per placentą arba pieną. 

Pavyzdžiui, net soda naudojama didesniais kiekiais gali padaryti nemažai žalos orgnanizmui. Yra ir kitas faktas, kad daugumos dantų pastos sudedamųjų medžiagų poveikis žmogaus organizmui dar nėra ištirtas. Tad, net tradiciškai saugiomis laikomos pastos nėra 100 proc. saugios. Jose esančios medžiagos taip pat gali priklausyti mažai arba vidutiniškai toksiškų medžiagų grupei. Neseniai 500 kosmetikos bendrovių pasirašė dokumentą "Compact for save cosmetics", kuriame nurodo, kad įmonės gaminiuose nenaudoja jokių žmogaus sveikatai pavojų keliančių medžiagų, net ir tų, kurios dar galutinai neištirtos. Taip pat šios įmonės nenaudoja gyvūnų gaminių bandymams. 

„Manau, kad reikėtų rinktis sau tinkančią ir patinkančią pastą. Natūralios pastos, jei jos tinka tam konkrečiam žmogui, tai jos gali būti daug efektyvesnes, nei cheminės. Kuomet yra dantenų uždegimas, gali nepadėti ir pati geriausia bei labiausiai tinkanti dantų pasta, tada galima naudoti natūralią augalinę skalavimo priemonę Dentosept, ji gerokai efektyvesne nei cheminiai analogai. Po dantų skalavimo šia priemone dar galima dantenas ir įtepti nakčiai, gydomasis efektas bus greitesnis ir geresnis. Būna, kad nepadeda ir skalavimas, reikalingi vaistai. Prieš metus kreipėsi moteris dėl paradontozes, jai susidarydavo net pūliniai dantenų kišenėse, o dantenų uždegimas buvo nuolatinis nuo pat paauglystes, dėl šios ligos buvo praradusi jau daug dantų. Kai pradejo naudoti konstitucinį homeopatinį vaistą dantenos pilnai pasveiko per porą mėnesių“, - sako homeopatė Jurgita Pinikienė. 

Ypatingai svarbu pasirinkti kokybiškas ir natūralias burnos ertmės priežiūros priemones. Pavyzdžiui, arbatmedžio aliejus. Šis aliejus nuo senų laikų naudojamas kaip dezinfekuojanti priemonė. Taip pat arbatmedžio aliejus pasižymi stipriu antiseptiniu veikimu, skatina žaizdų gijimą, padeda apsisaugoti nuo gingivito ir dantenų pūliavimo. 

Alijošius jau ilgą laiką naudojamas ir odontologijoje - gydant dantenų ligas, gingivito ir periodontito gydymui, taip pat dėl savo antigrybelinių savybių, galinčių padėti protezinio stomatito gydymui. Alijošius yra veiksmingas natūralus antiseptikas bei padeda sumažinti minkštųjų audinių brinkimą, o tai sumažina kraujavimą iš dantenų. 

Pagalba dantims iš gamtos 

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad odontologija yra sudėtingas procesas ir natūraliomis priemonėmis prižiūrėti dantų ir burnos ertmės neįmanoma, tačiau „Organic living“ ekspertas ir žymus britų žurnalistas Michalis Van Stralenas sako, kad dantis galima prižiūrėti tūkstanmetines tradicijas turinčiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, skalaujant burną arbatmedžiu, pasiekiamas puikus antiseptinis ir burnos gaivumo efektas. O naudojant propolį, bičių surinktą lipnią medžiagą, galima atsisakyti netgi sintetinių antibiotikų, nes bičių propolis – natūralus antibiotikas gydantis burnos opas ir dantenų uždegimus. Jo galima nusipirkti bet kurioje vaistinėje ar sveiko maisto parduotuvėje. 

Kalbant apie dantų ir burnos priežiūrą, jis išskiria kelis augalai, kurie naudojami dažniau, nei kiti, nes juos lengviau rasti vaistinėse ar natūralių priemonių parduotuvėlėse: 

  • Asiūklis – jame yra gyvybiškai svarbi medžiaga reikalinga, kad dantys ir dantenos būtų sveiki – silicio dioksidas.
  • Ežiuolė – kovoja su infekcijomis.
  • Mira – kovoja su dantenų uždegimu.
  • Šalavijas stimuliuoja gleivinės membranas ir dantenas. Viduramžiais moterys dantis tepdavosi šalavijo lapais tam, kad jie būtų baltesni ir dantenos sveikos.
  • Mėtos, petražolės, peletrūnas ir pankolis – puikūs priešai blogam burnos kvapui.
  • Kardamonas ir kmynų sėklos – valo gomurį, žudo bakterijas.
  • Gvazdikėlis – dezinfekuoja, žudo grybelį.
     

Receptai problemiškai burnai 

Jeigu jus kamuoja kraujuojančios dantenos ir uždegimai, 2-3 lašai miros tinktūros įlašinkite į stiklinę vandens ir skalaukite burną du-tris kartus per dieną, taip dezinfekuosite burnos ertmę ir neleisite plisti bakterijoms. Arba 3-4 lašai arbatmedžio aliejaus 6 uncijose vandens - taip pat puiki priemonė dantenų ir burnos ertmės gydymui. Ja reikia paskalauti burną, tik jokiu būdu nenurykite. Galite pasigaminti ir dantų milterius. Jums reikės šviežių šalavijo arba asiūklio lapų. Juos susmulkinkite, padžiovinkite orkaitėje ir sutrinkite juos su jūros druska grūstuvėje. Valdydamiesi dantis šiais milteliais turėsite sveikus dantis ir dantenas. 

Kai šalia nėra dantų šepetėlio... 

valyti dantis1.jpg

Natūraliomis priemonėmis prekiaujančios parduotuvės „Kvapų namai“ darbuotojos rekomenduoja atkreipti dėmesį į mastiką, natūralią priemonę galinčią padėti ne tik dantims, bet ir virškinamąjam traktui. Graikijai priklausanti Chijo sala jau antikos laikais garsėjo pistacijos medžio „ašaromis“ , jų kvapiosiomis, prieskoninėmis ir gydomosiomis savybėmis. Senovės turguose „Chijo ašaromis“ buvo prekiaujama greta tokių prabangos prekių kaip frankincensas ar mira. „Chijo ašaras“ – mastiką galima kramtyti siekiant išlaikyti natūralią burnos ertmės priežiūrą. Mastika dezinfekuoja ir dezodoruoja, atgaivina burnos ertmę, sustiprina dantenas ir dantis, padeda suvilgyti burnos ertmę, kai skundžiamasi burnos sausumu. Reguliarus kramtymas gaili būti naudingas karieso profilaktikai, nes mastika užmuša svarbiausią karieso procese dalyvaujančią bakteriją (Staphylococcus mutans) ir stabdo dantų apnašų bei akmenų formavimąsi. Tai praktiška priemonė, kai neturime dantų šepetėlio ar skalavimo skysčio, palengvina dispepsijos simptomus – skausmus skrandžio srityje, rūgštingumo pakitimus.

 

©Įveikligą.lt

  

Rašyti komentarą


Security code  

Komentara  

#1 jurgita 2011-04-02
aciu uz puikia informacija. ji mums peavers.
Quote
2024 m. balandžio 18 d., Ketvirtadienis