2

Kolonoskopija yra patikimas ir geras būdas tirti žarnų būklę, tačiau jos minusas yra ilgas ir varginantis pasirengimas procedūrai (žarnyno valymas) bei pati procedūra.

Kuris metodas geresnis? 

Jau kuris laikas medikų bendruomenėje vyksta diskusija, ar virtualinė kolonoskopija, atliekama kompiuterinės tomografijos būdu, gali pakeisti kolonoskopiją tiriant pacientus dėl žarnų vėžio profilaktikos. 

Virtualinės kolonoskopijos priešininkai teigia, kad šis metodas nusileidžia tikrajai kolonoskopijai tikslumu. Jie taip pat teigia, kad esant vėžio įtarimui bet kuriuo atveju reikia atlikti kolonoskopiją, taigi tokiu atveju pacientui būna atlikti du tyrimai. Virtualinės kolonoskopijos šalininkai teigia, kad metodas gerokai mažiau invazyvus, mėgstamas pacientų, ir tikslumu tik nežymiai nusileidžia kolonoskopijai. Jam taip pat nereikia ilgo pasirengimo. 

Tad kurie yra teisūs? Į šį klausimą pamėgino atsakyti Olandijos mokslininkai. 

Beveik 9 tūkst. Amsterdamo ir Roterdamo gyventojų (amžius 50-75 metai) atsitiktiniu metodu buvo pasiūlyta dalyvauti žarnos vėžio profilaktiniame patikrinime. Patikrinimas buvo vykdomas kolonoskopijos arba virtualinės kolonoskopijos būdu. Trečdaliui žmonių buvo pasiūlyta virtualine kolonoskopija, dviem trečdaliams - įprastinė kolonoskopija.

1276 žmonių, arba 22 proc. (iš 5924) tų, kuriems buvo pasiūlyta, sutiko, kad jiems būtų padaryta kolonoskopija. 982, arba 34 proc. (iš 2920) tų, kuriems buvo pasiūlyta kompiuterinė tomografija, sutiko dalyvauti šiame tyrime. 

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kolonoskopija, lyginant su virtualine kolonoskopija, aptinka mažiau pažengusiais vėžio formas. Tačiau virtualinė kolonoskopija labiau priimtina platesniam pacientų ratui. Kolonoskopijai sutiko tik kas penktas žmogus, o virtualinei kolonoskopijai - kas trečias. To dėka aptinkamų žarnos vėžio absoliutus skaičius abiejose grupėse buvo labai panašus. 

Tyrimo autoriai daro išvadas, kad virtualinė kolonoskopija kompiuterinės tomografijos būdu galėtų būti geras metodas žarnos vėžio profilaktikos tyrimams. 

Vienas kitą papildantys tyrimai 

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbantis gydytojas chirurgas onkologas Pranas Šniuolis pritaria, kad debatai dėl kolonoskopijų rūšies vyksta seniai. 

„Kolonoskopija yra nemaloni procedūra, jos metu pacientas jaučia tempimą, pūtimą, kartais skausmą, todėl ieškoma neskausmingų diagnostikos metodų. Buvo atrasti papildomi metodai, kaip anksčiau - rentgenologinis tyrimas, ne per seniausiai - endoskopinė kapsulė, kuri neskausmingai pereina per visą žarnyną, o gydytojas kompiuteriu registruoja signalus“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasakojo jis. 

Virtualioji kolonoskopija kompiuteriniu tomografu, anot gydytojo, taip pat neskausmingas metodas, tačiau jo minusai - pacientas gauna nemažą radiacijos dozę, atradęs kokį darinį gydytojas negali tuo pat metu atlikti biopsijos, gydomosios procedūros, pvz., pašalinti polipą. Todėl tenka vis tiek daryti kolonoskopiją. 

Virtualioji kolonoskopija gerai tiems, kurie netoleruoja kitokio tyrimo, pvz., žarnoje yra sąaugų, ji anatomiškai pakitusi. 

„Abu tyrimai geri, vienas kitą papildantys. Vis dėlto tiksliausias yra kolonoskopija gero specialisto rankose. Dabar naudojami geri japoniški kolonoskopai, leidžiantys procedūros eigą stebėti ekrane tiek gydytojui, tiek pacientui. Ši diagnostika gali baigtis gydomąja procedūra. Nors tiksli ir virtualioji kolonoskopija - tikslumas siekia 99 proc.“, - aiškino P. Šniuolis. 

Būtina profilaktinė kolonoskopija 

Onkologo pateiktais duomenimis, storosios žarnos vėžio atvejų vis daugėja. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 800 storžarnės, 700 tiesiosios žarnos navikų. 

„Gaila, bet dažniausiai žarnyno vėžys nustatomas vėlyvos stadijos - trečiosios, kartais antros, kartais - ketvirtos, kai prasideda kraujavimas, susidaro žarnų nepraeinamumas arba auglys prakiūra, kai žmonės jaučia silpnumą. Būna net kuriozų: vienai pacientei, kuri vis jautė bendrą silpnumą, vis diagnozuodavo psichikos sutrikimą, o jai dėl mažakraujystės buvo kraujotakos sutrikimai smegenyse, ir buvo nustatytas auglys“, - pasakojo P. Šniuolis. 

Onkologo manymu, profilaktinė kolonoskopija labai reikalinga. Ji turėtų būti atliekama kiekvienam 50 metų sulaukusiam žmogui kas penkeri metai. O kiti tyrimai galėtų būti atliekami pacientų pageidavimu arba kai daryti kolonoskopijos jiems negalima. 

Nuo 2009 metų Lietuvoje vykdoma Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojama storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų amžiaus, deja, bet tik Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojams. Kartą per dvejus metus atliekamas nesudėtingas imunocheminis (slapto kraujavimo) testas. Jei gaunamas teigiamas testo atsakymas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą kolonoskopijai atlikti. Jau nuo kitų metų žadama pinigų šiai programai skirti ir Klaipėdos kraštui. 

„Jei pasikeitė virškinimas, pučia pilvą, pasikeitė tuštinimosi dažnis, užkietėja viduriai, viduriuojate, kankina silpnumas, išmatose būna gleivių ir kraujo, pilvą gurguliuoja ir skauda - skubėkite pas gydytoją“, - pataria P. Šniuolis.
 

Autorius: www.vlmedicina.lt

Šaltinis: Stoop E, et al „Participation and yield of colonoscopy versus non-cathartic CT colonography in population-based screening for colorectal cancer: a randomised controlled trial" Lancet Oncol 2011; DOI: 10.1016/S1470-2045(11)70283-2.

 

Rašyti komentarą


Security code  

Komentara  

#2 pacientas 2013-04-29
Daktaras Sniuolis visikai nezmoniskas, grubus ir nesupratingas. Dirba kaip sovietmeciu, geriau mirciau nei dar kada pas ji kreipciausi.
Quote
#1 Aldas 2012-07-10
Man (64metai) 2012 balandžio mėn. atliktas imunocheminis testas buvo teigiamas. Gegužę Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atlikus kolonoskopija, aptiktas storosios žarnos vėžinis auglys. Birželio mėn. Klaipėdos Universitetinėje ligoninėje buvau operuotas laparoskopiniu būdu ir pašalinta auglio pažeista storosios žarnos dalis. Visas procedūras, ačiu gydydojams, pernešiau be didesnių skausmų. Po operacijos praėjo mėnuo, jauciuosi kol kas gerai.
Quote
2019 m. rugpjūčio 19 d., Pirmadienis