0

Anksčiau vėžio išplitimas į kepenis prilygo mirties nuosprendžiui, dabar ši diagnozė toli gražu nebereiškia mirties. Beveik  pusė pacientų, kuriems operuojami kepenų augliai, po penkerių metų vis dar yra gyvi, informuoja independent.co.uk.

Padėtis pasikeitė dėl kelių inovacijų kepenų chirurgijos srityje. Užuot savaičių savaitėmis gulėję ligoninėje, kentę sunkias komplikacijas (infekcijas, kraujavimą, skausmus ir pan.), dažnai pacientai gali po 2-3 dienų vykti namo, žinodami, kad auglys tikrai išoperuotas. Vienas iš reikšmingiausių patobulinimų – stipri chemoterapija, kuri gali būti taikoma neoperuojamam pacientui ir po kiek laiko tokiam pacientui jau gali būti daroma operacija. Atsirado ir vaistų, kurie sumažina kepenų auglį iki tokio dydžio, kad jį būna galima operuoti. Anksčiau per operaciją būdavo netenkama daug kraujo, nes kepenys – organas, visas išraižytas kraujagyslių. Naujo tipo operacijose naudojamos didelio dažnio ultragarso bangos, taigi kraujagyslės per operaciją nepažeidžiamos. Pritaikius įvairias naujoves apie 75 proc. kepenų pašalinamos minimaliai netenkant kraujo. Likusi kepenų dalis per 5-6 savaites atauga iki buvusio dydžio, jos būna sveikos. Sergantiems vėlyvos stadijos vėžiu, turintiems metastazių žmonėms kepenų transplantacija nebedaroma. Taip yra ne tik dėl organų donorų trūkumo – specialūs vaistai, naudojami tam, kad organizmas neatmestų persodinto organas, gali vėl sukelti vėžį. Taigi po modernizuotos operacijos pacientai gana greitai grįžta į gyvenimą, dvejus metus kas tris mėnesius jie turi pasitikrinti sveikatą, vėliau – kas pus metų, - rašo delfi.lt.

 

 

Rašyti komentarą


Security code  

2018 m. sausio 24 d., Trečiadienis