0

soliarium1.jpg

Šią vasarą visą pasaulį sudrebino Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbta žinia, kad apie 75 proc. jaunų žmonių, reguliariai lankančių soliariumus, patiria padidintą pavojingiausios odos vėžio formos - melanomos - riziką. Soliariumai pateko į kancerogenų žmogui grupę. 

Bet kuriam logiškai mąstančiam žmogui aišku, kad kancerogenas negali būti naudingas žmogaus sveikatai. Tačiau vieno maitinimo tinklo įstaigose platiname žurnale soliariumų reklama 7 mėnesius skelbė, kad jie stiprina žmogaus imunitetą.

Medikai teigia, jog yra atvirkščiai, tačiau Konkurencijos taryba įmonę dėl tokios reklamos įspėjo tik po vartotojo skundo ir tik prevenciškai.

Kvietė pagražinti odą ir sustiprinti imunitetą

Vilnietė Lina Lėsutytė jai užkliuvusią soliariumų reklamą žurnale „Cukrus plius“, kuris platinamas „Čili“ maitinimo įstaigose ir turi dešimtis, o gal net šimtus tūkstančių potencialių jaunų skaitytojų per mėnesį (ką gi veikti, kol lauki picos?), stebėjo 7 mėnesius. Joje buvo rubrika: „Deginimasis - kam?“ Po klausimo sekė atsakymai: paprasčiausiai atsipalaiduosite, pailsėsite ir įgysite energijos, sustiprinsite imuninę sistemą, būsite žvalesni, oda atrodys sveikai, išvengsite žiemos depresijos.

Naujausią PSO Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros informaciją apie soliariumų kancerogeniškumą, kuri buvo paskelbta viename autoritetingiausių pasaulyje medicinos mokslų žurnale „The Lancelot Oncology“, žinanti studentė neapsikentusi rugsėjo mėnesį pati kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kuri ir atsakinga už klaidinančią reklamą.

Remiantis Reklamos įstatymu, klaidinanti reklama - tai reklama, kuri klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatyme taip pat teigiama, kad reklama draudžiama, jeigu ja skatinamas elgesys, keliantis grėsmę sveikatai, saugumui ir aplinkai.

Maždaug po mėnesio mergina gavo atsakymą, kad jos skundas buvo išnagrinėtas. Soliariumų tinklo dėmesys buvo atkreiptas dėl galimai klaidinančios reklamos naudojimo - buvo pasiūlyta pakeisti ar nutraukti apskųstos reklamos viešinimą bei informuoti Konkurencijos tarybą apie priimtus sprendimus.

Ši reklama žurnale iš tiesų nebepasirodė, tačiau Lina teigia nusivylusi Konkurencijos tarybos veiksmais. „Neįsivaizduoju dėl kokių priežasčių Konkurencijos tarybai pasirodė, jog 7 mėnesius publikuota reklama nepadarė žalos ir šiuo atveju tereikia atlikti prevencinę funkciją. Prevencinė funkcija turėtų užkirsti kelią teisę pažeidžiančių veiksmų atsiradimui, o šiuo atveju akivaizdu, kad 7 mėnesius vartotojai buvo klaidinami, klaidinančiais teiginiais skatinamas jų ekonominis elgesys.

Kas dabar galėtų pasakyti, kiek žmonių, taip pat ir nepilnamečių, kuriuos, tikėtina, labiausiai paveikė ši reklama, būdami įsitikinę, jog lankymasis soliariume sustiprins imuninę sistemą, pradėjo ten lankytis arba ėmė tai daryti dažniau?“ - piktinosi pašnekovė.

Anot jos, Konkurencijos taryba privalėjo pradėti tyrimą ir, jei pasitvirtintų, jog reklamos davėjas negali įrodyti, kaip soliariumų keliama ultravioletinė spinduliuotė stiprina imuninę sistemą, turėjo skirti baudą (pagal įstatymą - nuo 1 tūkst. iki 30 tūkst. litų) arba administracinį įspėjimą. Konkurencijos tarybos veiksmų dispozicijoje yra ir teisė įpareigoti klaidinančios reklamos davėją viešai paskelbti, jog reklama buvo klaidinanti.

Tačiau iš tiesų valstybės institucija formaliai įstatymams nenusižengė. Niekur juodu ant balto įstatymų vykdytojams neparašyta, jog kaitinimasis soliariume kenkia sveikatai, o teiginiai apie geresnę savijautą yra klaidinantys.

20-metė su ankstyvos senatvės požymiais

„Ultravioletiniai (UV) spinduliai kenkia mūsų odai - beprotiškai ją sausina, storina, gilina raukšles. Tai jau įrodyta daugybe tyrimų. Tačiau apie tai nutylima, nes žinoma, kur „paspausti". Tai tas pats, kaip su rūkymu“, - teigė Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė dr. Matilda Bylaitė.

Anot medikės, teiginys, kad soliariumai stiprina imunitetą, yra visiškai klaidinantis. Jų poveikis yra atvirkščias. UV spinduliai kaip tik mažina imunitetą, todėl naudojami tam tikrų odos ligų gydymui, kai reikia susilpninti organizmo atsaką ir dezinfekuoti odą. Tačiau tam tikslui gaminamos specialios lempos, spinduliuojančios konkretaus dažnio spindulius, kurių dozė bei poveikis kruopščiai skaičiuojami. Tuo tarpu soliariumuose visi UV spindulių spektrai susimaišę ir bent trečdalis savininkų, kaip rodo patikrinimai, nesilaiko higienos normų: nenorėdami laiku keisti lempų, jie didina spinduliuotės intensyvumą arba ilgina seanso laiką.

„Žinoma, po soliariumo psichologiškai žmogus jaučiasi geriau - jau vien todėl, kad jis skyrė sau laiko, investavo į save. Tai savotiška psichoterapija. Be to, Šiaurės Europoje iš tiesų trūksta saulės šviesos ir žmonės dėl to jaučia depresiją. Bet šiandien jau yra šviesos terapija - specialios lempos neišskiria UV spindulių. Soliariumai - kaip narkotikas. Tu matai gražesnę savo odą - ji lygesnė, mažiau pastebimas celiulitas, ant jos gražiau žaidžia šviesos atspindžiai, o tu jautiesi ir stangresnis, ir sveikesnis. Bet tai apgaulinga, tik odos pažeidimai bus matomi ne anksčiau, kaip po 5 ar 10 metų“, - pasakojo M. Bylaitė.

Anot pašnekovės, UV spinduliai dažnai vis dar siejami su vitamino D šaltiniu. Dėl to verda gan karštos diskusijos, tačiau visi mokslininkai vienareikšmiškai teigia, kad vitamino D šaltinis turėtų būti maistas ir papildai, o kūdikiui visiškai užtenka, kad saulės gautų jo veidukas ir rankytės. Anksčiau, kai žmonės gyveno prasčiau ir neturėjo galimybių teisingai maitintis, iš tiesų buvo siūloma būti saulėje. Tačiau tuomet dar nebuvo žinomas pašalinis UV spindulių poveikis. „Šiandien nė vienas gydytojas nepatars apsilankyti soliariume dėl sveikatos", - teigė medikė.

Dermatologei teko dirbti Vokietijoje kaip tik tuo metu, kai vokiečiai buvo įpratę turėti UV spindulių kambarius, šias lempas įsirengdavo savo namo baseinuose ir nuolat degindavosi.

„Matytumėte, kokios baisios pasekmės, kokia jų oda - visiškai suglebusi, su daugybe pakitimų. Derinyje su rūkymu su jaunyste tenka atsisveikinti jau po 5 metų. Lietuvoje mes tik pradedame matyti soliariumų poveikį. Tačiau pas mus jau ateina jaunos mergaitės su odos pokyčiais, kurie anksčiau atsirasdavo tik 50-60 metų moterims: įvairūs šlakai, odos sukietėjimai ir suragėjimai. Jos ateina išsigandusios ir klausia - kas čia per balti taškai ant blauzdų ir rankų. Labai greitai išaiškėja priežastis, kai paklausi, kiek kartų jos lankosi soliariume ir nuo kiek metų pradėjo. Dauguma jų įsitikinusios, kad tai yra sveika“, - dėl visuomenės neišprusimo apgailestavo M. Bylaitė.

Riba - 30 seansų per metus

Medikės duomenimis, soliariumuose lankosi apie 15 proc. paskutinės Euromelanomos dienos, per kurią žmonės buvo kviečiami profilaktiškai pasitikrinti savo odą, dalyvių. Tai esą dideli skaičiai.

„Faktas, kad daugėja odos vėžių, įvairių kitų darinių ir pakitimų. Visos šios ligos ankstyvėja. Šių pokyčių sąsajos su žmonių elgsena įrodytos. Žmonės nedozuoja savo buvimo saulėje ir dar lankosi soliariumuose. Juolab kad ir saulės radioaktyvumas šiuo metu pasikeitęs - joje nebegalima būti taip ilgai, kaip anksčiau. Reguliarią UV spindulių dozę mūsų oda prisimena. Oda kaupia visą patirtį ir ateina laikas, kai paskutinis lašas perpildo taurę. Tik tuomet prasideda matomi pokyčiai. Žmonės, kuriems soliariume lankytis atrodo sveika, po 10-20 metų susidurs su kita realybe“, - įspėjo medikė.

Nerekomenduojama lankytis soliariume dažniau kaip kartą per savaitę ir ne daugiau kaip 30 kartų per metus. Tačiau M. Bylaitė pastebi, kad pas mus paplitęs deginimasis prieš kokią nors ypatingą progą. O norint gražiai paruduoti, reikia apie 15 soliariumo seansų - taigi per porą savaičių gaunama pusės metų spinduliuotės dozė.

Informaciją pagal delfi.lt parengė Inga Saukienė
 

Skaitykite daugiau:

Jūsų aplinka

 

 

Rašyti komentarą


Security code  

2018 m. gruodžio 10 d., Pirmadienis