0

Pastaruoju metu daugelis žmonių gyvena hipodinamijos, t. y. nepakankamo fizinio aktyvumo sąlygomis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis nejudrumas gali tapti pagrindine daugelio, net ir kai kurių onkologinių ligų priežastimi.

Nejudrumo pasekmės

Akademikas A. Bergas nustatė, kad prieš 100 metų fizinis darbas sudarė apie 95% viso žmogaus darbo, o pastaruoju metu - vos 1%.

Todėl žmonėms, neturintiems galimybės pakankamai judėti darbo metu, rekomenduojama daugiau judėti laisvalaikiu, nes nejudrus, dažnai sėdimas darbas gali pridaryti daug žalos sveikatai.

Judėjimo nauda sveikatai

  • JAV mokslininkai nustatė, kad reguliarus bėgiojimas net 25% sumažino šios šalies gyventojų sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.
  • Reguliarus judėjimas akivaizdžiai mažina krūties ir storosios žarnos vėžio riziką;
  • Medikų tvirtinimu, sportas - efektyvi grūdinimosi priemonė, todėl sportuodami dar ir stipriname imuninę sistemą.
  • Fizinis aktyvumas padeda išsaugoti gerą kaulų, sąnarių, raumenų būklę.
  • Sportas padeda atsikratyti streso, įveikti depresiją.
  • Aktyviai judant suaktyvėja antinkščių, skydliaukės ir kitų vidaus sekrecijos liaukų veikla, taip pat hormonų gamyba.
  • Reguliariai mankštinantis ir laikantis griežtai nurodytos dietos, galima išsigydyti II tipo diabetą.

Kokį judėjimo būdą pasirinkti?

Jų yra daugybė, tačiau svarbiausia – sporto šaką pasirinkti pagal sveikatą, temperamentą ir poreikius. Pravartu žinoti, kad skirtingos sporto šakos sveikatą veikia nevienodai.

Aktyvus vaikščiojimas

Vaikščiojimas naudingas visiems kūno raumenims. Greitasis ėjimas ypač tinka vidutinio amžiaus žmonėms, nesergantiems sunkiomis širdies ligomis.

Bėgimas

Puikiai stiprina sveikatą ir suteikia daug teigiamų emocijų. Bėgimas ypač tinka žmonėms, turintiems antsvorio ar didesnį cholesterolio kiekį kraujyje. Tačiau turint sveikatos sutrikimų, dėl treniruočių reikėtų pasitarti su gydytoju.

Mankšta

Nesudėtingi fiziniai pratimai ne tik treniruoja kūną, bet ir teigiamai veikia širdies, plaučių funkcijas, reguliuoja kraujospūdį.

Aerobika

Tinkamai parinkti aerobikos pratimai saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, nutukimo, artrito, gydo depresiją, gerina medžiagų apykaitą, stiprina imuninę sistemą, padeda išsaugoti sveikus sąnarius.

Jėgos treniruotės

Pratimai atliekami ir su svarmenimis, ir be jų. Atliekant pratimus stiprėja viso kūno raumenys, jie tampa atsparesni traumoms, taip pat sumažėja arba visai išnyksta nugaros skausmai. Šis sportas ypač tinka metabolinėmis ligomis, ypač cukriniu diabetu sergantiems žmonėms.

Plaukimas

Plaukimas teigiamai veikia širdies ir plaučių darbą, puikiai atpalaiduoja, nuima stresą. Vandens sportas tinka žmonėms, besiskundžiantiems sąnarių skausmais bei sergantiems varikozinėmis venų ligomis.

Joga

Puikiai veikia centrinę nervų sistemą, normalizuoja kraujospūdį, padeda esant stuburo bėdoms. Joga labai gelbsti visais sudėtingais judėjimo atvejais, kai sergama ne viena liga ir įprasti judėjimo būdai neleidžiami.
 

Žurnalo „Gamtos vaistai“ informacija

 

Rašyti komentarą


Security code  

2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis