0

Senovėje pastebėję špinatų ne tik maistingumą, bet ir gydomasias savybes, arabai šiuos „žalius lapelius“ pavadino „daržovių karaliais“. Manoma, kad špinatų tėvynė yra Senoji Persija. Užkaukazėje ir Vidurinėje Azijoje auga kelios laukinių špinatų rūšys, panašios į kultūrinį špinatą, todėl spėjama, kad jie gali būti kilę iš Kaukazo. Europoje špinatai paplito Renesanso laikotarpiu. Juos labai mėgo vienuoliai ir pirmieji pradėjo auginti vienuolynuose, kaip puikios sveikatos ir energijos šaltinį. To laikotarpio kulinarai špinatų sultimis dažydavo ledus, įvairius kremus bei padažus, tačiau visuomenės šis augalas dar ilgai nesudomino, kol nepradėjo sklisti įvairūs mitai apie paslaptingą augalą, „suteikiantį jėgų ir sveikatos“.

 

spinatai.jpg

Visai neseniai mokslininkai įrodė, kad špinatų sultys yra puikus priešvėžinis vaistas. „Daržovių karalius“ naudingas ir kaip antistresinis „vaistas", nes jame gausu stresą mažinančio mineralo magnio ir mūsų nervams svarbaus vitamino B1. Špinatuose taip pat gausu vitamino A, kuris stiprina regėjimą ir folio rūgšties, kuri saugo kraujagysles nuo užkalkėjimo. Špinatai gerina ir žarnyno peristaltiką. Tačiau „stebuklinga“ daržovė gali tapti pavojinga, jeigu nežinosime, kaip ir kada ją vartoti.

Gėrio tik po truputį

Reikėtų atminti, kad šios daržovės patiekalų ir sulčių reikėtų vartoti po truputį ir ne kasdien, nes špinatuose yra gausu biologiškai aktyvių medžiagų - vitaminų, mineralinių medžiagų. Špinatai taip pat didina cukraus kiekį kraujyje, todėl nerekomenduojama jų valgyti sergantiems cukralige. Onkologiniams ligoniams rekomenduojama visas daržovių ir vaisių sultis gerti ypač atsargiai ir tik po truputį. Nepatartina daug špinatų vartoti vyresnio amžiaus žmonėms ir sergant sunkiomis inkstų ligomis bei padagra.

Praturtinkite dienos meniu vitaminais

Špinatuose yra lengvai virškinamų baltymų, gausų vitaminų: C, B1, B2, P, K, E, D2, folio rūgšties ir karotino. Be to, juose yra daug jodo, mineralinių druskų: geležies, fosforo, magnio, kalio, natrio, kalcio.

Maistui vartojami jauni špinatų lapai, kol dar nėra išaugusių žiedstiebių. Susidarius žiedstiebiams ne tik kietėja špinatų lapai, blogėja jų skonis, bet ir lapuose padaugėja rūgšties, kuri žmogaus organizmui yra kenksminga.

Iš špinatų lapų gaminamos vitaminingos salotos, verdamos sriubos, daromos tyrės, apkepai, garnyrai ir kiti patiekalai. „Daržovių karalius“ labai tinka vaikų ir dietinei mitybai, ypač avitaminozių profilaktikai ir ligoniams, sergantiems piktybine mažakraujyste bei tuberkulioze.

Būtina žinoti, kad špinatus geriausia valgyti šviežius, o paruoštus jų patiekalus laikyti šaltai. Šiltai laikant špinatus daugiau nei 24 val. jie netenka kai kurių vitaminų ir iš juose esančių nitratų susidaro nitritai, kurie yra žalingi žmogaus organizmui.

 

Įveikligą.lt informacija

 

Skaitykite daugiau:

Apie maistą

 

 

Rašyti komentarą


Security code  

2024 m. kovo 19 d., Antradienis