0

Japonų mokslininkai atskleidė, kad polisacharidas fukoidano pavadinimu, randamas jūržolėse, naikina vėžines ląsteles. Anksčiau abejojusi tokiais tyrimais oficialioji medicina ima pripažinti Japonijos krantus skalaujančio vandens augalų gydomąsias savybes ir ragina neatsisakyti japonų virtuvės siūlomų patiekalų su jūržole.

Visai neseniai teko ragauti japonų virtuvės pasididžiavimo - Miso sriubos, kurią išgyrė Lietuvoje besidarbuojantis virėjas iš Japonijos. Praminta "sveikatos ir ilgo gyvenimo" sriuba turi keletą sudėtinių dalių, kurias pastarąjį dešimtmetį aktyviai nagrinėja mokslininkai. Vienas iš sriubos ingridientų, stiprinančių imunitetą ir gydančių net vėžį - jūržolė.Tokijo universiteto profesoriai teigia, kad jūržolės turi daugiau mineralų nei koks nors kitas maisto produktas. Jūržolėse galima rasti visus 56 elementus, reikalingus žmogaus sveikatai, įskaitant kalcį, magnį, kalį, jodą, geležį ir cinką, kartu su tokia retais elementais, kaip selenas, kurių dėl dirvožemio savybių dažnai trūksta dirvoje užaugintose daržovėse.

Japonų ilgaamžiškumo paslaptis atskleista

1980-tųjų metu viduryje, kada Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) atliko Japonijos demografinį tyrimą, pasaulis netikėtai sužinojo, kad ši šalis pirmauja pasaulyje pagal gyvenimo ilgaamžiškumą. Japonų vidutinė gyvenimo trukmė 81-eri metai.

miso-soup.jpg

PSO taip pat nustatė,kad ilgiausiai gyvena Japonijai priklausančios Okinavos salos gyventojai, kurie tūkstanmečius dėl žemės nederlingumo maitinosi maistu iš jūros. Okinaviečiai vidutiniškai gyvena 85-erius metus; vyrai-83, moterys - 87 metus.

1990-tųjų metų pabaigoje buvo išaiškinta tokio ilgaamžiškumo priežastis. Okinavos gyventojai turi savotišką virtuvę, kuri vadinasi yakuzen, kurios pagrindą sudaro patiekalai iš jūros produktų. Svarbu pastebėti, kad jūros patiekalai populiarūs visoje Japonijoje, bet Okinavos gyventojai juos naudoja praktiškai visur. Kaip juokaujama, okinaviečiai ir desertus padaro iš jūros. Tiesa, pačią didžiausią dalį okinaviečių virtuvėje užima patiekalai iš jūros dumblio, kurį vadina mozuku ir daugelis patiekalų ruošiami neapdoronat jų karščiu, t.y. neverdant ir nekepant.

Nuo senų laikų Okinavoje jūros dumbliai ne tik buvo renkami iš smulkių plotelių jūros dugne, bet ir kūrėsi unikalios jų auginimo technologijos ir plantacijos.

Po bendru jūros dumblių mozuku pavadinimu biologai aptiko kelias augalų rūšis - kombu, wakame, nori, hijiki ir kt. Kai buvo išanalizuota šių vandens augalų cheminė sudėtis, mokslininkai suprato, kad stovi ant didelių atradimų slenksčio.

Mozuku visada buvo vertinama okinaviečių už geras skonines savybes. Be to, jie pastebėjo, kad moterys , kurios plauna ir ruošia šiuos jūrų dumblius, didžiuojasi lygia ir švelnia rankų oda. Manoma, kad to priežastis yra sultys, kurios išsiskiria iš jūros dumblių juos ruošiant.

Tolimesni biologų ir medikų tyrinėjimai tapo sensacija. Jūržolėje mokslininkai aptiko medžiagą vadinamą fukoidanu,kuri pasirodė esanti neįkainojama cheminė medžiaga, galinti gydyti vėžį, stiprinti organizmą, imuninę sistemą ir šalinti iš organizmo kenksmingas medžiagas. Taip pat fukoidanui nebuvo lygių pagal gebėjimą atjauninti ir išgydyti odą.

Fukoidano fenomenas

2005 metais japonų, po jų amerikiečių mokslininkai atlikę išsamius jūržolės tyrimus, pareiškė, kad fukoidanas gydo vėžį! Medicinos atstovų reakcija pradžioje buvo labai atsargi. Tuo pat metu vyko stebėjimai keliose skirtingose laboratorijose, kuriose gauti rezultatai sutapo.

mozuku.jpgVieni iš pirmųjų apie unikalias fukoidano savybes skelbė Molekulinės virusologijos ir onkologijos Okinavos salos Riukiu universiteto mokslininkai. Remiantis jų tyrimais, fukoidanas, išgautas iš jūros dumblių Cladosiphon okamuranus Tokida rūšies, iššaukia sergančių ląstelių, pažeistų leukemijos, susinaikinimą.

Greitai šis pranešimas buvo patvirtintas kolegų iš Keino universiteto: veikiant vėžines ląsteles fukoidanu, susinaikino auglių ląstelės, o sveikos ląstelės esančios aplink, nebuvo pažeistos. Rezultatas pasirodęs per 72 valandas, lenkė chemoterapijos seansą ir darėsi dar įdomesnis tuo požiūriu, kad gydymas veiksmingas ir nėra šalutinio poveikio, kokį sukelia chemoterapija.

Nuo to momento viso pasaulio mokslininkai ėmėsi „stebuklingojo cukraus" (taip vadino šią medžiagą) tyrinėjimo. Ne tik pasitvirtino jo auglius naikinančios savybės , bet ir išaiškintas fukoidano aktyvumas prieš ŽIV žmogaus ląstelėse, prieš I ir II Herpes virusą ir eilę kitų susirgimų.

Pasirodo labai sunku fukoidaną išskirti iš jūros dumblių jo nepažeidžiant ir taip pat išvalant nuo kitų cheminių medžiagų esančių augaluose. Paaiškėjo, kad džiovinant fukoidaną virš 60 laipsnių C temperatūros jo efektyvumas žymiai krenta. Todėl tapo aišku kodėl Okinavos apylinkių gyventojų ilgaamžiškumas aukštesnis, o vėžinių susirgimų skaičius mažesnis, nei vidutiniškai Japonijoje: likusioje teritorijoje gyventojai vartoja virtus jūros dumblius, o okinaviečiai žalius.

Kas yra fukoidanas?

Visi mes žinome gliukozę, fruktozę. Šios medžiagos saldaus skonio svarbios organizmui. Jų pagalba mūsų kūnas per kraują teikia maitinimą ląstelėms. Bet be gliukozės ir fruktozės gamtoje egzistuoja ir fukozė. Kaip tik iš jos sudaryta fukoidano molekulė. Pasirodo, kad ši medžiaga turi svarbią reikšmę organizme.

Sprendžiant pagal prasidėjusį aktyvumą fukoidano tyrimų srityje, mums teks sužinoti dar apie daugelį nuostabių atradimų, susijusių su šia stebuklinga medžiaga. Bet daugelis fukoidano poveiko organizmui efektų jau žinomi dabar.

Fukoidanas priemonė nuo vėžio

JAV nacionalinė biblioteka šiuo metu turi beveik 700 aprašymų apie fukoidaną ir jo vaidmenį kovoje su augliais. Visi pranešimai patvirtina- fukoidanas gydo vėžį. Kai kuriuose tyrimuose patvirtinta, kad vieną kartą paveikus ląstelių skaičius auglyje sumažėja daugiau negu 95 proc.

Kaip fukoidanas veikia?

Apoptozė yra vienas iš priešvėžinės ir priešvirusinės gynybos būdų. Kai vyksta apoptozė, nesveika ląstelė, paprastai kalbant, savarankiškai įjungia savęs susinaikinimo mechanizmą. Apoptozės rezultate iš ląstelės lieka tik išorinis dangalas- membrana- kurioje išsaugomos visos cheminės medžiagos, iš kurių ląstelė kažkada egzistavo, o visa jo sudėtis - branduolys ir kt. išnyksta, pavirsdami į elementarias biologines medžiagas. Šį maišelį (buvusią ląstelę) greitai randa makrofagai - apsauginės organizmo ląstelės - ir jį suryja.

Skirtingai nuo nekrozės - ląstelių žūties veikiant aplinkos veiksniams ar senėjimui, apoptozė nepalieka tokių nedėkingų reiškinių kaip nuodų ir šlakų sukaupimas organizme, todėl yra vienintelė gamtinė organizmo apsivalymo priemonė.

Mokslas kol kas nesuprato konkrečių ląstelių apoptozės mechanizmo iššaukimo. Bet tapo aiški priemonė ne tik didinanti vėžinių ląstelių mažėjimą, bet ir iššaukianti jų susinaikinimą - fukoidanas.

Tokiu būdu buvo išaiškinta, kad paveikus vėžines ląsteles fukoidanu jos priverčiamos susinaikinti. Tai liečia ne tik patį auglį bet ir metastazes.

Tačiau, atliekant išsamesnius tyrimus, fukoidanas veikia ne visas vėžines ląsteles. Iki šiol moksliniais tyrimais patvirtintas šios medžiagos gydomasis poveikis kraujo, odos, krūties, žarnyno, skrandžio, gimdos vėžiui.

Remiantis antimikrobiniu, antivirusiniu ir antibakteriniu fukoidano aktyvumu, savo pranešimuose mokslininkai patvirtino jo reikšmę gydant išeminę širdies ligą, tiuleremiją, vidurinės ausies otitą, Herpes viruso I ir II tipus.

Mokslininkai taip pat įvertino fukoidano gebėjimą normalizuoti kraujo sudėtį ir panaikinti trombų susidarymą.

Atskiri tyrimai buvo fukoidano savybei atgaivinti audinius ir atstatyti odos elastingumą, atsiradusį dėl išorinio poveikio ar amžiaus pokyčio.

Tyrimuose taip pat buvo pažymėta svarbi fukoidano reikšmė akmenligės, Alzcheimerio, imunodeficito ligoms gydyti.

Naudinga žinoti:

  • Mineralinės medžiagos jūržolėse esti tokios žmogaus organizmui palankios formos, kad jas organizmas lengviau pasisavina ir panaudoja svarbiausioms organizmo funkcijoms. Prieš keletą dešimtmečių medicininiais tyrimais buvo patvirtinta, kad jeigu žmogaus maisto racione netrūksta jūržolių, tai sumažina kai kurių ligų riziką bei padeda organizmui pašalinti kenksmingus toksinus. Jūržolės sulaiko sunkiuosius metalus ir radioaktyvius teršalus, atsirandančius aplinkoje dėl pramonės bei transporto, ir pašalina juos iš organizmo. Kanados Makgilo universiteto mokslininkai nustatė, kad natrio alginatas pašalina iš organizmo radioaktyvų elementą stroncį bei sunkiuosius metalus kadmį ir šviną.

  • Jūržolės paprastai vartojamos nedideliais kiekiais siekiant atkurti ir palaikyti mineralinių medžiagų kiekį organizme. Pavyzdžiui, kombu jūržolėse yra jodo, kuris būtinas tinkamam skydliaukės funkcionavimui bei gerina bendrą savijautą. Tačiau kombu turi būti vartojamos saikingai, nes žmonėms, kurie turi jautrią skydliaukę, jodo perteklius gali sukelti priešingą reakciją.

  • Jūržolėse aptinkama didelė koncentracija kalcio, magnio, natrio, kalio, jodo, geležies ir cinko, vitaminų A, B1, B2, B6, niacino, vitamino C ir folinės rūgšties. Vartojant jūržoles, gražėja oda ir stiprėja plaukai, stiprėja imuninė sistema, teigiamai veikia endokrininę ir nervinę sistemas. 

 

Skaitykite daugiau:


Maitinkitės sveikai

 

Rašyti komentarą


Security code  

2018 m. gruodžio 13 d., Ketvirtadienis