Ligos atveju, kaip niekada, pasitvirtina teiginys, kad šeima – tai nedalomas vienetas. Šeima užpildo visas netektis, kurias dėl ligos tenka patirti, ir prie bendro šeimos židinio šildosi kiekvienas, kuriam prireikia paramos ir stiprybės.
Pokalbis apie diagnozę
Sunkiausias uždavinys, kuris laukia gydytojų ir artimųjų – pranešti ligoniui apie diagnozę. Gerai, jei gydytojas yra pajėgus įvertinti ligonio pasirengimą priimti neigiamą informaciją ir sumažinti psichologinį sukrėtimą. Tačiau dažniausiai visa atsakomybė tenka artimiausiems žmonėms.
Manoma, kad daugeliu atvejų diagnozė turi būti ligoniui žinoma, nes žinojimas tampa stipriu stimulu imtis aktyvių veiksmų prieš ligą. Tačiau svarbu tinkamai pasirengti šiam pokalbiui.
Artimieji paprastai nėra medikai ir neturi pakankamai žinių apie vėžį, todėl pasikonsultuokite su specialistais apie ligos pobūdį, eigą, numatomą gydymą, paskaitykite medicininės literatūros minėtais klausimais. Tuomet jausitės labiau užtikrinti dėl sėkmingo ligos įveikimo. Tai netiesiogiai persiduos ir sergančiajam.
Ligonio reakcija į diagnozę gali būti pati įvairiausia. Tačiau žinant savo artimojo charakterį ir temperamentą, galima iš anksto apgalvoti pokalbio eigą.
Geriau, kad pokalbyje dalyvautų keli artimieji. Pirmiausia dėl to, kad pokalbio metu gali kilti nenumatytų situacijų, todėl „asistentas" labai gali padėti. Dar vieno žmogaus dalyvavimas sumažins smūgį visiems, kurie bus įtraukti į pokalbį. „Asistentas“ perims dalį atsakomybės dėl pokalbio eigos, nes bet kuriuo momentu galės įsiterpti, papildyti ar net tęsti pokalbį. „Asistento“ rolė – būti savotišku „žaibolaidžiu“. Antra, dėl ko labai svarbu, kad būtų daugiau artimųjų, – tai dėl galimų kraštutinių sergančiojo reakcijų į diagnozę. Žinoma atvejų, kai sužinoję diagnozę, ligoniai elgdavosi išskirtinai agresyviai savo ar artimųjų atžvilgiu. Todėl nekvieskite į šį nelengvą pokalbį tų giminaičių, kurie nėra pakankamai santūrūs ir emociškai stabilūs. Nes agresyvias reakcijas gali išprovokuoti ne tik patirtas šokas, bet ir artimųjų savikontrolės trūkumas.
Pokalbio metu reikia aiškiai leisti suprasti ligoniui, kokia rimta yra jo sveikatos būklė, ir kai sergantysis pats iškels prielaidą ar padarys išvadą, kad serga onkologine liga, švelniai ir kiek įmanoma ramiau patvirtinkite jo spėjimą.
Net jeigu sergantysis iki ligos buvo charakterizuojamas kaip ramus ir santūrus žmogus, vis tiek svarbu pasirūpinti, kad pokalbio metu:
- aplinka būtų rami, nebūtina sukurti kokią nors neįprastą aplinką: tegul viskas būna savo vietose, apsirenkite ramių pastelinių spalvų drabužiais, geriausia žalios spalvos, nes ji puikiai ramina.
- pokalbio vieta būtų kuo toliau nuo lango ar balkono (dėl galimų netikėtų šoko reakcijų); gerai, jei ligonis pro langą galėtų matyti peizažą – tai irgi „sušvelnins“ pokalbį.
- 3-5 metrų atstumu nebūtų jokių duriančių-pjaunančių daiktų.
Geriausia taip parinkti pokalbiui laiką, kad po jo bent 2-3 valandas ligonis nebūtų vienas, žinoma, jei jis pats to nepaprašys. Bet net ir tuo atveju, būkite netoliese, nepalikite ilgam vieno.
Paros laikas taip pat turi įtakos. Manoma, kad geriausias laikas pokalbiui – nuo 10 iki 16 val. Nepatartina pradėti pokalbį, kuris gali užsitęsti iki kelių valandų vakare, nes organizmas bus pavargęs ir į negatyvią informaciją reaguos daug aštriau. Be to, vakare turėsite mažiau priežasčių būti šalia artimojo minėtas kelias valandas. Ankstyvas rytas – taip pat ne pats tinkamiausias, nes tik atsikėlus organizmas lėčiau reaguoja į bet kokią informaciją, tad ir susitaikymo su bloga žinia periodas bus ilgesnis.
Sergančiojo šeimai nuolat yra reikalingas psichologinis palaikymas, tad būkite arti vienas kito ir suteikite šią paramą kaip įmanoma dažniau. Sušaukite šeimos susirinkimą, iš naujo persiskirstykite pareigomis ir pasidalinkite buities darbais, visokeriopai sumažindami buities „naštą“ tam šeimos nariui, kuriam tenka pagrindinis vaidmuo prižiūrint ligonį.
Informaciją parengė psichologė Laura Bratikaitė
Parengta pagal žurnalą „Vmeste protiv raka"
Toliau skaitykite:
Psichologinės problemos šeimoje
Šeimos vaidmuo, pasirenkant gydymo būdą
Komentara