0

loveVėžio diagnozė vienam iš partnerių, gali sukelti tam tikrus sunkumus seksualiniame gyvenime. Nesvarbu, ar esate vieniši, ar gyvenate šeimoje,vėžio gydymo metu intymūs klausimai gali iškilti. 

Dar prieš jums pradedant gydymą, gydytojas šiuos klausimus turi su jumis aptarti, todėl nebijokite jam išsakyti savo nuogąstavimų ir sužinokite, kaip vėžio gydymas įtakos jūsų lytinius santykius su antrąja puse, ar turės įtakos vaisingumui, kokie reiškiniai yra laikini, ir su kuriais jums teks susidurti ilgiau.

Pagal Nacionalinio vėžio instituto (JAV) duomenis, vėžiu sergantiems žmonėms dažniausiai tenka spręsti šias problemas: 

  • nevaisingumas,
  • erekcijos sutrikimai,
  • skausmas lytinių santykių metu,
  • ankstyva menopauzė,
  • depresija ir nerimas, susijusi su kūno pokyčiais,
  • lytinio potraukio nebuvimas.


„Daugiau nei pusė besigydančių vėžį žmonių susiduria su seksualumo problemomis. Dažniausiai su laiku, šios problemos išnyksta“,- sako prof. Leslie R. Schover iš Teksaso MD Anderson vėžio centro (Texas MD Anderson Cancer Center, JAV). 

Pasak jos, seksualinės problemos seka ne tik paskui tam tikrus vėžio tipus, kurie yra tiesiogiai susiję su lytiniais organais – prostatos, gimdos, kiaušidžių, bet ir dažnai neišvengiamos tiems žmonėms, kurie serga krūties, pūslės, žarnų ar kitais vėžio tipais. Daugeliu atveju tai susiję su fiziniais dalykais – skausmas, pykinimas, silpnumas, vaistų šalutinis poveikis. Pasak prof. L. R. Schover, didelių sunkumų sukelia radioterapija, kuri gali pažeisti jautrius audinius ir lytiniai santykiai tampa neįmanomi, dėl sukeliamų skausmų. Ypač tai aktualu moterims, kurioms taikoma dubens radioterapija. 

Tačiau ne mažiau rimti yra psichologiniai vėžio diagnozės padariniai, kurių metu sergantis žmogus nenori turėti lytinių santykių su savo partneriu dėl tam tikrų psichologinių priežasčių – moteris po krūties operacijos ar chemoterapijos nelaiko savęs moteriška, patrauklia, o vyras - silpnu ir pan. Kartais pacientai mano, kad lytiniai santykiai gali pakenkti jų sveikatai. Tačiau reikėtų žinoti, kad tik gydytojas gali pasakyti, kada seksualinis aktyvumas sveikatai tampa pavojingas, o kada – netgi naudingas. 

„Deja, bet susituokusioms poroms tenka atlaikyti ne tik vėžio diagnozę ir gydymą, bet ir sudėtingas lytinių santykių sutrikimo problemas“, - sako prof. L. R. Schover, kuri išleido knygą „Seksualumas ir vaisingumas po vėžio“. Pasak jos, daugelis amerikiečių porų mano, kad vėžys juos tik suartino. Tačiau yra nemažai skyrybų atvejų, kurių priežastimi ne tiesiogiai įvardijama liga. Sunkiau lytinius sutrikimus išgyvena jaunesni žmonės, kuriems yra aktualūs šeimos planavimo, nevaisingumo, kūno „tobulumo" klausimai. Pasak profesorės, susituokusio poros lengviau išgyvena įvairias baimes ir depresiją, palaiko vienas kitą ir neskuba daryti išvadų dėl laikinų nesklandumų, o laikui bėgant susitvarko ir jų lytinis gyvenimas. 

Ką daryti jei iškyla lytinių santykių problemos?

Specialistai rekomenduoja vėžiu sergantiems žmonėms spręsti seksualinius klausimus su gydytojais ir psichologais. Šiuo metu medicinos pažangos dėka yra prieinami gydymo būdai ir priemonės, padedančios išspręsti ar palengvinti seksualines problemas: makšties tepalai gali padėti skausmingų lytinių santykių metu, užšaldyta sperma ir kiaušinėliai gali padėti ateityje išspręsti nevaisingumo problemas ir pan. 

Būtinai apie jums iškilusius klausimus, pasikalbėkite su savo antrąja puse. Aptarkite tai, kas jus neramina, būkite atviri. Pasak psichologų ir vėžį išsigydžiusių žmonių, tai labiausiai padedanti priemonė, sprendžiant psichologines lytinių santykių sutrikimo priežastis. Esant fiziniams sutrikimams ir jaučiant nemalonius simptomus, patariama nedelsiant pranešti savo gydytojui. Atminkite, kad gydytojas turi jus informuoti apie visus galimus vėžio gydymo šalutinius reiškinius, todėl jeigu jis apie lytinius sutrikimus neužsiminė, paklauskite jo patys. 
 

Šaltiniai:

Cancer About:Sex and the Cancer patient. www.about.com

„Facing Forward: Life After Cancer Treatment“ 01 Nov 2006. Cancer.gov. National Cancer Institute. 6 Aug 2008
http://www.cancer.gov/cancertopics/life-after-treatment/page5

Noyes R. Jr., R. G. Kathol, P. Debelius-Enemark, J. Williams, A. Mutgi, M. T. Suelzer, and G. H. Clamon. „Distress Associated with Cancer as Measured by the Illness Distress Scale“. Psychosomatics. 31:3(1990): 321-30
http://psy.psychiatryonline.org/cgi/reprint/31/3/321

  

Skaitykite daugiau:
 

Chemoterapijos šalutinis poveikis ir lytinis gyvenimas

Gydytojai pataria

Padėk sau

Vėžio tipai A-Z

 

Rašyti komentarą


Security code  

2018 m. birželio 25 d., Pirmadienis