Biopsija – tai ląstelių ar audinių gabalėlio paėmimas. Mėginys tyrimams imamas iš to organo ar vietos, kur matomi pakitimai ir gydytojui būtina nustatyti, ar tie paikimai yra piktybiniai, ar ne. Literatūros šaltiniuose teigiama, kad biopsija yra tiksliausias tyrimas diagnozuojant daugelį ligų, ypač vėžį.
Paimtas mėginys yra dažomas specialiais dažais ir tiriamas mikroskopu.
Pagal ląstelių pokyčius nustatoma liga, jos tipas, aktyvumas, laipsnis.
Kaip atliekama biopsija?
Skiriami keli biopsijų tipai:
- Aspiracinė biopsija atliekama naudojant specialią adatą. Biopsine adata pasiekiamas reikiamas organas duriant per odą ir paimamas audinio gabalėlis. Šiuo būdu galima paimti ir skysčio pavyzdį. Aspiracinės biopsijos atliekamos kontroliuojant rentgeno spinduliais ar ultragarsu.
- Atvira biopsija atliekama operacijos metu su vietine ar su bendrine nejautra (narkoze). Ji gali būti ekscizinė, kai pašalinamas auglys ar įtartina vieta, arba incizinė, kai pašalinamas tik gabalėlis audinio ir išsaugoma organo struktūrą.
- Stulpelinė biopsija - naudojant specialius įrankius ir storą adatą paimamas audinio stulpelis. Dažniausiai imami keli stulpeliai, kad tyrimas būtų tikslesnis. Stulpelinė biopsija atliekama kontroliuojant ultragarsu ar rentgeno aparatu.
- Priekalo biopsija - specialiu įrankiu paimamas odos gabalėlis.
Biopsija gali būti paimama ir diagnostinių tyrimų metu gydytojui tiriant specialia žarnele, endoskopu: virškinamojo trakto endoskopija, kolonoskopija (tiesiosios ir storosios žarnos tyrimas) cistoskopija (šlapimo pūslės tyrimas), laparoskopija (pilvo ertmės tyrimas), mediastinoskopija (krūtinės ertmės, tarpuplaučio tyrimas), bronchoskopija (apatinių kvėpavimo takų tyrimas). taip dažniausiai imamos incizinės biopsijos.
Biopsija gali būti imama ne tik iš organo, kuris įtariama, kad pažeistas ligos, bet ir iš padidėjusių ir pakitusių limfmazgių. Limfmazgis gali būti visiškai pašalinamas, arba paimamas mėginys naudojant ploną aspiracinę adatą.
Kada atliekama biopsija?
- Kepenų biopsija – patvirtina diagnozę sergant kepenų ciroze, hepatitu, kepenų vėžiu. Biopsija daroma ligoniui gulint ant kairiojo šono, dešinę ranką pakišus po galva. Duriama tarp šonkaulių su specialia adata kontroliuojant ultragarsu.
- Endometriumo (gimdos gleivinės biopsija) – atliekama esant nereguliarioms mėnesinėms ar gausiam kraujavimui jų metu, hormonų pokyčiams, atsiradus polipams ar esant vėžiui.
- Prostatos biopsija – biopsija reikalinga, kai jaučiamas jos padidėjimas atliekant digitalinį tyrimą ar kai padidėja PSA (prostatos specifinis antigenas) koncentracija kraujyje. Biopsija padeda atskirti prostatos gerybinę hiperplaziją ir prostatos vėžį, kitas ligas.
- Odos biopsija daroma atsiradus pokyčiams odoje. Gali būti daroma priekalo biopsija ar ekscizinė biopsija. Biopsija padeda diagnozuoti melanomą, bazalinių ląstelių karcinomą, plokščialąstelinį odos vėžį, odos limfomą, Kapoši sarkomą, paprastąją pūslinę, pūslinį pemfigoidą, diuringo pūslinį dermatitą, žvynelinę, kitas ligas.
- Kaulų čiulpų biopsija – gali būti aspiracinė, kai kaulų čiulpų paimama iš krūtinkaulio, arba stulpelinė, arba trepanobiopsija, kai specialiais įrankiais imamas mėginys iš klubikaulio. Tai pagrindines metodas diagnozuoti įvairias kraujo ligas: leukemiją, limfomą, aplastinę mažakraujystę, eozinofiliją, mielominę ligą, policitemiją.
- Krūties biopsija daroma apčiuopus, matant mamografijoje ar ultragarsu krūtyje guzelį. Biopsija padeda atskirti, ar guzelis yra gėrybinis, ar piktybinis, krūties vėžys. Pasirenkama aspiracinė arba stulpelinė biopsija kontroliuojant rentgenu ar ultragarsu. Taip pat galima guzelį pašalinti operacijos metu ir po to jį ištirti.
- Virškinamojo trakto biopsija dažniausiai atliekama endoskopijos metu. Padeda diagnozuoti stemplės vėžį, skrandžio vėžį, storosios žarnos vėžį, Krono ligą, opinį kolitą, celiakiją, kitas ligas.
- Skydliaukės biopsija labai svarbi skydliaukės vėžio diagnostikai.
- Inkstų biopsija atliekama siekiant diagnozuoti inkstų vėžį, glomerulonefritą.
- Plaučių audinio biopsija labai svarbi diagnozuojant plaučių vėžį, plaučių fibrozę, sarkoidozę.
- Šlapimo pūslės biopsija atliekama įtariant šlapimo pūslės vėžį.
Kaip pasiruošti biopsijai?
Prieš numatomą biopsiją būtina nutraukti krešėjimą mažinančių vaistų vartojimą. Gydytoją reikėtų perspėti jei vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pavyzdžiui, diklofenakas), aspirinas ar vitamino K antagonistai (pavyzdžiui, varfarinas). Taip pat reikia pasakyti apie žolelių preparatus, kurie yra vartojami.
Atsargumo priemonių reikėtų imtis, jei ligonis serga hemofilija ar kita kraujo krešėjimą mažinančia liga.
Gydytojas prieš biopsiją privalo įvertinti kraujo krešėjimą ir atlikti tam tikrus tyrimus.
Kaip elgtis po biopsijos?
Praėjus kelioms valandoms po biopsijos, gali skaudėti dūrio vietą. Gydytojas gali išrašyti vaistų šiam skausmui malšinti. Patariama 2-3 dienas po biopsijos daugiau ilsėtis. Jei įmanoma, reikėtų kuo mažiau naudotis ta kūno vieta, iš kurios buvo imta biopsija. Reikėtų vengti didelio fizinio krūvio bei sunkių daiktų kilojimo.
Dūrio vieta odoje yra aptvarstoma. Tvarstis keičiamas kas keletą dienų. Patariama nešlapinti šios vietos apie savaitę. Tvarstis dažniausiai nuimamas po praėjus 7-10 dienų po procedūros.
Kokios gali būti biopsijos komplikacijos?
Pagrindinė biopsijos komplikacija gali būti kraujavimas iš dūrio ar pjūvio vietos, todėl po kai kurių organų biopsijos (kepenų, inkstų ir kt.) pacientas stebimas ligoninėje. Kita komplikacija yra infekcija biopsijos ėmimo vietoje, todėl procedūra atliekama steriliomis sąlygomis. Gali atsirasti odos pažeidimų biopsijos ėmimo vietoje. Kartais pasitaiko atvejų, kai oda apie biopsijos vietą tampa nejautri.
Informacija parengta pagal infomed.lt informaciją