Surinkę visą įmanomą informaciją, sergantysis ir artimieji iškart stengiasi įvertinti visus kovos su priešu metodus. Tiek tradicinių, tiek netradicinių metodų sąrašas ilgas...
Jeigu įmanoma, geriausia, kad sergantysis pats nuspręstų dėl gydymosi metodo, jūsų nuomonė turėtų išlikti kiek įmanoma neutralesnė. Beveik kiekvienam metodui yra būdingi skirtingi šalutiniai poveikiai ir galimos ilgalaikės pasekmės. Kaip parašiutininkas pats sau sulanksto parašiutą, taip ir ligonis turi pats pasirinkti gydymo būdą. Neutrali artimųjų pozicija sumažins ligonio dvasinius pergyvenimus tuo atveju, jei pasirinktas gydymo būdas pasirodytų besąs neveiksmingas.
Kaip bebūtų gaila, bet onkologinių ligų gydymas susijęs su didelėmis išlaidomis. Patartina, kad pirmiausia šeimos nariai aptartų gydymui reikalingos išlaidas, sergančiajam nedalyvaujant tokiame pokalbyje. Svarbiausia - viską gerai apsvarstyti, nepriimti skubotų sprendimų, nes „ant kortos pastatyta" ne tik artimojo sveikata, bet ir šeimos finansinis saugumas. Beje, kad ir kaip banaliai skambėtų, pinigai nevisada viską lemia. Taigi, ypač jei finansines galimybes išties nedidelės, rinkitės tą gydymo būdą, kurio rizika būtų minimali, sėkmė labiausiai tikėtina, o ir šeima neliktų „be skatiko“.
Kartais ligonis būna taip sutrikęs, kad atidėlioja gydymo pradžią. Jei toks neryžtingumas užsitęsia per ilgai ar tampa pavojingas, galima pritaikyti ir slaptą poveikio būdą, kuris iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai pateisinamas, - tiesiai ir užtikrintai pasakyti: „Mums jau nėra ką prarasti!". Neretai nuo tokių žodžių patirtas šokas mobilizuoja sergantįjį. Tačiau kas iš artimųjų šią frazę ištars garsiai? Klauskite savo širdies...
Gydymo proceso metu sergančiojo ir jo artimųjų santykiai tampa labai svarbūs. Jei ligonis nusprendžia gydyti pats save, artimiesiems tenka dvigubas psichologinis krūvis.
Praktiškai nėra nei vieno „lengvo" onkologinės ligos gydymo būdo. Tą turėtų žinoti ir pats ligonis, ir jo artimieji. Nesistenkite įtikinti sergančiojo, kad gydymas bus greitas ir lengvas. Geriausia yra tiesa - visa arba šiek tiek pagražinta.
Dėl savitarpio pagalbos grupių onkologiniams ligoniams - tegul kiekvienas pats renkasi, ar jam bendrauti su tais, kurie sirgo ar serga panašia liga. Onkologinės ligos ypatingos tuo, kad ligoniai su identiškom diagnozėm gali visiškai skirtingai reaguoti į vieną ir tą patį gydymą. Gaudamas informaciją apie konkretų gydymą, jūsų artimasis tarsi „programuojasi" būtent tokiai, kitam žmogui būdingai, gydymo eigai. Nors jo atveju gali būti visiškai kitaip.
Jeigu jūsų artimajam paskirtas gydymas skiriasi nuo kitiems jūsų pažįstamiems žmonėms skirto gydymo, gali kilti nepagrįstų abejonių dėl jo teisingumo. Pasikalbėkite apie tai su gydančiu gydytoju. Praktika rodo, kad nevisada aplinkinių nuomonė būna teisinga arba įvykiai pavadinami tikraisiais vardais. Elkitės taip, kaip liepia sveikas protas ir intuicija!
Gydymo metu labai svarbu stebėti ligonio būklę. Geriausia būtų rašyti dienoraštį. Užsirašykite mitybos, miego ypatumus, temperatūros ar kraujospūdžio kitimą, ypač svarbu pasižymėti naujų nuskausminamųjų vaistų efektyvumą, savijautą po procedūrų ir pan.
Ši informacija bus naudinga dėl keleto priežasčių:
- gydantis gydytojas, remdamasis jūsų pastebėjimais, gali geriau planuoti terapinį gydymą, kad palengvintų vienus ar kitus simptomus, lydinčius pagrindinį sutrikimą.
- galbūt pastebėsite tam tikrus dėsningumus sergančiojo elgesyje ar sveikatos būklės kitime ir galėsite atitinkamai pasiruošti ir į tai reaguoti.
- užrašuose užfiksuosite ir ligos pagerėjimo etapus, apie kuriuos būtinai praneškite sergančiajam, kad palaikytumėte jo dvasią.
Informaciją parengė psichologė Laura Bratikaitė
