Gimdos gleivinės arba endometriumo vėžys dar kitaip vadinamas gimdos vėžiu. Premenopauzės metu liga pasireiškia retai. Tik 5-7 proc. atvejų diagnozuojami jaunesnėms, nei 50 metų moterims.

Ligos atsiradimo priežastys. Mokslininkai teigia, kad didžiausias rizikos veiksnys susirgti gimdos gleivinės vėžiu - estrogenų vartojimas. Taip pat aiškinamasi, kokios įtakos turi genų mutacija. Tačiau skiriama dar keletas rizikos veiksnių, kurie būdingi gimdos vėžiui:


Nenormalus kraujavimas iš makšties, kraujavimas ne mėnesinių ar pomenopauziniu laikotarpiu - labiausiai paplitęs siptomas. Nenormaliu kraujavimu laikoma tai:


Moterys sergančios gimdos gleivinės vėžiu gali jausti skausmą lytinių santykių metu, gali pasirodyti vandeningos ir kraujingos išskyros, skausmas dubens srityje. Gali staiga mažėti kūno masė.

Tyrimai. Pajutusi simptomus, kreipkitės į ginekologę, kuri nuodugniai apžiūrės Jus ir reikalui esant atliks gimdos gleivinės biopsiją. Taip pat, jeigu dar nebuvo paimtas Žmogaus papilomos viruso nustatymui skirtas tepinėlis, apie tai praneškite savo ginekologei ir aptarkite gimdos kaklelio būklę. Gimdos gleivinės biobsija yra būtina, norint nustatyti, ar sergate gimdos vėžiu ar ne. Dažniausiai biobsija trunka keles sekundes ir dauguma moterų teigė jautusios vidutini stiprumo skausmą, kuris trunka tik biopsijos metu, po tyrimo skausmas gali pasikartoti, bet jis kur kas silpnesnis.

Dar vienas būdas paimti gleivinės audinio - kada gydytoja, vadinama kiurete, „išgrando“ gimdą. Jums bus suleista nuskausminamųjų, tačiau po tyrimo galite jausti skausmą. Ultragarsu gydytoja apžiūrės gimdos ir aplink esančių audinių bei organų būklę. Nustačius, kad sergate gimdos gleivinės vėžiu, nustatomas ir lygmuo. Iš keturių stadijų, dažniausiai nustatomos I ir II, tai pirmasis etapas, kada liga geriausiai pasiduoda gydymui.

Gydymas.
Gydymas priklauso nuo ligos ir ligonės būklės. Dažniausiai naudojamas chirurginis gydymas, kuris gali būti:


Radioterapinis arba spindulinis gydymas. Radioterapija gali būti naudojama daugumai auglių naikinti. Gydymas radioterapija pažeidžiama vėžinių ląstelių genetinė medžiaga ir taip sustabdomas jų dauginimąsis ir augimas. Spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato.

Chemoterapija gydoma jeigu gimdos gleivinės vėžys išplitęs už gimdos ribų. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais, kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato. Dėja, chemoterapija turi daug pašalinių poveikių, kaip pavyzdžiui, plaukų slinkimas.

Hormonų terapija. Manoma, kad hormonų terapija sumažina riziką, kad gimdos gleivinės auglys progresuos ar pasikartos ateityje.

Prevencija. Tyrimai rodo, kad kūno svorio reguliavimas sumažina moterų riziką susirgti gimdos gleivinės vėžiu. Didesnis nei normalus kūno riebalinio audinio kiekis gali padidinti harmono estrogeno išskyrimą, kuris, kaip manoma, sukuria palankias sąlygas navikui. Nepamirškite, kad reguliuojant kūno svorį, galima išvengti daugelio kitų susirgimų rūšių.

 

Vėžio tipai A-Z