Amerikiečių mokslininkai tvirtina, kad jie rado medicininį preparatą, kuris gali užkirsti kelią vėžio plitimui žmogaus organizme. Tyrimų metu paaiškėjo, kad cheminė medžiaga salinomicinas (salinomycin) yra daug kartų efektyvesnė gydant vėžį, nei įprasta chemoterapija.
Teigiama, kad salinomicinas sunaikina net šimtą kartų daugiau vėžinių kamieninių ląstelių nei iki šiol naudoti gydymo būdai.
Bostono „Broad Institute“ mokslininkai atliko tyrimus su pelėmis. Tyrimai patvirtino specialistų viltis, kad salinomicinas gali padėti gydyti onkologinius susirgimus. Manoma, kad būtent vėžinės kamieninės ląstelės kontroliuoja auglio augimą, bet iki šiol jas naikinti buvo labai sunku. „Mes gauname vis daugiau įrodymų, kad būtent vėžinės kamieninės ląstelės sukelia atsparumą gydant auglius“, – sakė vienas tyrimo vadovų Robertas Weinbergas iš „Whitehead“ biomedicininių tyrimo instituto.
Mokslininkai tikisi, kad šio cheminio preparato tyrimo plėtra atvers visiškai naujas vėžio gydymo galimybes. Tačiau pripažįstama, kad laukia dar labai daug darbo. „Naudodami specialiai sukurtas metodikas, mokslininkai ištyrė tūkstančius cheminių medžiagų, siekdami išsiaiškinti, kaip jos veikia vėžines kamienines ląsteles. Tarp 16 tūkstančių medžiagų, jie surado vieną, kuri, kaip atrodo, naikina būtent tas kamienines ląsteles” – teigia su vėžiu kovojančios Didžiosios Britanijos organizacijos „Cancer Research UK“ atstovė dr. Kat Arney. „Tai nereiškia, kad vaistas bus prieinamas jau rytoj. Jis taip pat gali būti netinkamas žmonėms, nes dabar yra tik pirmieji laboratoriniai tyrimai. Bet staiga prieš mus atsivėrė didžiulės galimybės, o tai reiškia, kad mes dabar galėsim daug efektyviau kovoti su vėžinėmis kamieninėmis ląstelėmis“.
Apie salinomicino gebėjimą kovoti su vėžiu patvirtino ir JAV Masačiusetso valstijos Technologijų instituto atliktas tyrimas su pelėmis. Manoma, kad tokias, su metastazėmis ir recidyvais kovojančias salinomicino savybes lemia kalio jonoforo junginys su nigericinu, nors mechanizmas, kaip salinomicinas žudo vėžines kamienines ląsteles, mokslininkams vis dar išlieka nežinomas. Teigiama, kad salinomicinas yra gan toksiškas ir dar mažai ištirtas, todėl tai gali apriboti jo klinikinį naudojimą.
Tyrimais nustatyta, kad vėžinius navikus (krūties, prostatos, storosios žarnos, plaučių ir kt.) sujungia grupė ląstelių su unikaliu gebėjimu vystytis toliau. Be to tai skatina navikų augimą ir šios, vadinamosios vėžinės kamieninės ląstelės, yra ypač atsparios dabartiniams gydymo būdams. Jeigu būtų galima nustatyti chemines medžiagas, kurios atsirinkdamos naikintų vėžines kamienines ląsteles, tai taptų tyrimo lūžiu kuriant naujus vaistus prieš vėžį.
Siekdami kuo smulkiau išanalizuoti salinomicino savybes, mokslininkai taip pat ištyrė jo genetinį poveikį. Ankstesni navikų tyrimai rodė, kad yra genų grupės, kurios labai suaktyvina vėžines kamienines ląsteles. Daugelis šių genų įtakoja itin agresyvius navikus ir labai sunkina gydymą ar net padaro jį neveiksmingu. Dabartiniai JAV mokslininkų tyrimai rodo, kad gydymas salinomicinu gali sumažinti šių genų veiklą.
„Nors nauji tyrimai ir jų rezultatai mokslo srityje yra tvirtas žingsnis į priekį, kuris atvėrė naują puslapį ieškant vaistų nuo vėžio, dar per anksti teigti, kad tai duos naudos onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Reikia papildomų tyrimų, siekiant nustatyti, kaip būtent salinomicinas naikina vėžines kamienines ląsteles ir ar jis gali įveikti vėžines ląsteles žmogaus organizme, kaip šis preparatas tą padarė pelėms. Tokie išsamūs tyrimai paprastai užtrunka keletą metų“, – teigiama Bostono „Broad“ instituto pranešime.
© Įveikligą.lt
Turite kokių minčių?
Pasidalinkite savo reakcija arba palikite trumpą atsakymą – mums būtų malonu išgirsti jūsų nuomonę!