Dr. Greta Kasputė: Pradžių pradžios: kaip atskirti, ką verta pradėti, o ko – ne?

Labas, esu farmacininkė ir mokslininkė dr. Greta Kasputė. Nuo šiol bendradarbiausiu su „iveikliga.lt“ įkūrėja Dalia Vencevičiene. Atstovaudama papildomosios ir alternatyviosios terapijos sričiai, kurioje specializuojuosi kaip apiterapeutė ir aromaterapeutė, noriu su jumis kalbėtis apie natūralius preparatus paprastai, aiškiai ir, svarbiausia, atsakingai. Man svarbu ne tik papasakoti apie galimą naudą, bet ir kalbėti apie rizikas, ribas bei tai, ko mes dar nežinome. Todėl šiame cikle stengsiuosi remtis moksliniais tyrimais, o ne vien asmeninėmis patirtimis ar gražiai skambančiais pažadais.

Pradėkime nuo pradžių pradžios

Apie sveiką gyvenseną šiandien kalbame labai daug. Kvėpuok taip. Gerk ir vartok šitą ar kitą. Išbandyk žolelių arbatą. Nepamiršk magnio. O gal dar reikėtų vitamino D, omega-3, berberino, ašvagandos? Jei dar užsuksi į socialinius tinklus, greitai gali susidaryti įspūdis, kad sveikam žmogui iki visiškos gerovės trūksta tik kelių dešimčių kapsulių per dieną. Maisto papildai dažnai pateikiami kaip savotiška gyvenimo kokybės garantija. Kartais susidaro įspūdis, kad kuo daugiau vartojame, tuo labiau savimi rūpinamės.

Bet ar tikrai?

Šiandien sveika gyvensena kartais tampa beveik antru darbu. Skaičiuojame baltymus, žingsnius, kalorijas, miego valandas. Sekame pulsą, gliukozę, maistinių medžiagų suvartojimą. Geriame vitaminus ir mineralus, perkame funkcinius gėrimus, o kartais net vandenį, papildytą vitaminais ar mineralais. Visa tai savaime nėra nei blogai, nei gerai. Problema prasideda tada, kai priemonė tampa tikslu. Kai tiek daug dėmesio skiriame įvairioms papildomoms praktikoms, kad nebelieka laiko ir energijos tiems dalykams, kurių poveikis sveikatai yra daug geriau pagrįstas.

Todėl man labai patinka vienas paprastas klausimas: Ką verta pradėti pirmiausia?

Mano požiūriu, organizmas nėra sistema, kurią turime nuolat „optimizuoti“ naujais papildais ir procedūromis. Taip, žmogaus organizmui reikia daugybės maistinių medžiagų. Taip, tam tikrais gyvenimo etapais ar esant tam tikroms būklėms gali būti reikalingi papildai. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienam žmogui reikia visko. Čia labai svarbus skirtumas tarp „gali būti naudinga“ ir „man to reikia“. Pavyzdžiui, šiandien itin daug kalbama apie baltymus. Ir ne be reikalo – pakankamas baltymų kiekis yra svarbus daugeliui organizmo funkcijų, ypač tam tikrose situacijose. Tačiau net ir tada svarbu nepamiršti viso paveikslo. Viename 2023 m. Prancūzijos mokslininkų tyrime, kuriame buvo naudojamas žiurkių modelis, buvo nagrinėjama baltymų suvartojimo įtaka navikų augimui ir organizmo būklei chemoterapijos kontekste. Tyrimas parodė, kad didesnis baltymų kiekis nebuvo susijęs su didesniu navikų augimu, tačiau turėjo teigiamos įtakos kai kuriems mitybos rodikliams. Tai nėra tyrimas, pagal kurį galėtume daryti išvadas apie visus žmones. Ir būtent čia slypi svarbi mokslo pamoka: vienas tyrimas nėra universali rekomendacija. Tačiau šis pavyzdys gerai iliustruoja kitą dalyką – prieš imdamiesi dar vienos sveikatinimo priemonės turėtume paklausti, kokį konkretų tikslą norime pasiekti ir ar pasirinkta priemonė iš tiesų yra prasminga tam tikslui.

Tad nuo ko pradėti?

Onkologiniam pacientui šis klausimas įgauna visai kitą prasmę. Kai žmogus jau vartoja kelis vaistus, lankosi pas gydytojus, gauna chemoterapiją, hormonų terapiją, imunoterapiją ar kitokį gydymą, noras papildomai padėti savo organizmui yra visiškai suprantamas. Tačiau būtent čia prasideda pradžių pradžia:

…Ne nuo dar vieno preparato. O nuo pokalbio su specialistu…

Onkologinio gydymo metu net ir natūralus produktas gali būti ne toks jau „nekaltas“. Augaliniai preparatai, bičių produktai, eteriniai aliejai ar kiti papildai gali turėti biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali sąveikauti su vartojamais vaistais arba paveikti tam tikrus organizmo procesus. Ypač svarbu tai prisiminti, kai kalbame apie hormoniškai jautrius navikus. Pavyzdžiui, kai kuriuose eteriniuose aliejuose ar kituose natūraliuose produktuose esančios medžiagos gali pasižymėti estrogeniniu ar antiestrogeniniu aktyvumu. Tai tampa aktualu moterims, sergančioms hormonų receptoriams jautriu krūties ar kiaušidžių vėžiu, kai gydymo strategija gali būti tiesiogiai susijusi su hormonų veikimo reguliavimu. Lygiai taip pat ir bičių produktai nėra viena didelė, vienareikšmė kategorija. Bičių pienelis turi biologiškai aktyvių junginių, apie kuriuos mokslinėje literatūroje diskutuojama ir dėl galimo poveikio estrogeninei sistemai. Todėl vien tai, kad produktas yra „natūralus“, nėra pakankamas argumentas jį rekomenduoti kiekvienam pacientui.

Sveikatinimo planas nėra papildų sąrašas

Man norisi, kad į sveikatinimo planą žiūrėtume šiek tiek kitaip.  Tai nėra sąrašas, kuriame turime surašyti kuo daugiau dalykų: vitaminą, mineralą, žolelę, eterinį aliejų, bičių produktą ir dar vieną „imunitetui stiprinti“ skirtą preparatą.

Sveikatinimo planas pirmiausia turėtų atsakyti į kitus klausimus:

• Kokia yra žmogaus situacija?
• Kokį gydymą jis gauna?
• Kokius vaistus ir papildus jau vartoja?
• Koks yra mūsų tikslas?
• Kokia galima nauda?
• Kokia galima rizika?
• Ir ar pasirinktas preparatas gali sąveikauti su gydymu?

Tik tada galima svarstyti, ar konkreti priemonė apskritai turi vietą žmogaus sveikatinimo plane. Ir tam, kad rastumėte atsakymus į šiuos klausimus – kviečiu į konsultacijas su manimi.

Autorė Dr. Greta Kasputė

Nuotr. autorius Simonas Bendžius