
Naujų mokslinių tyrimų kontekste vis dažniau diskutuojama ne tik apie tai, kodėl plaukai žyla, bet ir kokią biologinę reikšmę gali turėti šis procesas. Pagal Japonijos mokslininkų grupės tyrimus, plaukų žilimas nėra vien tik senėjimo požymis – jis gali būti susijęs su organizmo gynybiniais mechanizmais, kurie padeda apsisaugoti nuo vėžinių ląstelių vystymosi.
Mokslininkų teigimu, žili plaukai atsiranda tada, kai pigmentą gaminančios kamieninės ląstelės (vadinamos melanocitų kamieninėmis ląstelėmis) patiria DNR pažeidimus ir pereina į procesą, vadinamą seno-diferenciacija – jos „atsijungia“ nuo savo pigmento gamybos ciklo ir palaipsniui išnyksta. Tai reiškia, kad organizmas savanoriškai pašalina pažeistas ląsteles, kurios kitu atveju galėtų būti potencialūs vėžio šaltiniai.
Naudinga žinoti:
- Šis procesas nereiškia, kad žili plaukai „apsaugo“ nuo vėžio, bet rodo, kad tam tikri ląstelių atsako mechanizmai gali padėti sumažinti riziką, jog pažeistos ląstelės taps navikinėmis.
- Tyrimai buvo atlikti su pelėmis, tad kol kas nėra galutinio įrodymo, kad tokie pat mechanizmai veikia ir žmonėms tokiu pačiu būdu.
- Mokslininkai pabrėžia, kad žilimo ir vėžio ryšys yra sudėtingas ir priklauso nuo ląstelių aplinkos ir stresinių veiksnių, tokių kaip ultravioletinė spinduliuotė ar cheminės medžiagos.
Turite kokių minčių?
Pasidalinkite savo reakcija arba palikite trumpą atsakymą – mums būtų malonu išgirsti jūsų nuomonę!