Vėžys – tai ne tik nekontroliuojamai augančios ląstelės. Daugelis navikų aktyviai prisitaiko, kad išvengtų imuninės sistemos atpažinimo. Vienas iš tokių mechanizmų susijęs su ląstelės paviršiumi dengiančiomis cukraus molekulėmis (vadinamaisiais glikanais).
Tyrimai rodo, kad kai kurios vėžinės ląstelės savo paviršiuje padidina tam tikrų cukrų, ypač sialinių rūgščių, kiekį. Šios molekulės gali sąveikauti su imuninės sistemos receptoriais ir slopinti imuninį atsaką, tarsi „nuramindamos“ imuninę sistemą ir leisdamos navikui likti nepastebėtam.
Pastaraisiais metais mokslininkai, tarp jų ir Stanfordo universiteto tyrėjai, nagrinėja būdus, kaip sutrikdyti šią imunitetą slopinančią sąveiką. Eksperimentiniai tyrimai, publikuoti prestižiniuose mokslo žurnaluose, rodo, kad paveikus naviko paviršiaus cukrines struktūras, imuninės ląstelės gali lengviau atpažinti ir atakuoti vėžines ląsteles.
Šie atradimai laikomi perspektyvia kryptimi imunoterapijos srityje, tačiau svarbu pabrėžti – tai dar ankstyvos stadijos moksliniai tyrimai. Jie nekeičiа dabartinio gydymo, bet padeda geriau suprasti, kaip ateityje būtų galima sustiprinti organizmo imuninį atsaką prieš vėžį.
Turite kokių minčių?
Pasidalinkite savo reakcija arba palikite trumpą atsakymą – mums būtų malonu išgirsti jūsų nuomonę!
-
0
-
1
-
0
-
0
-
0
-
0