G. Žižys: sergamumas prostatos vėžiu gali didėti

„Sveikatos apsaugos ministerijai dvigubai sumažinus ankstyvosios prostatos vėžio patikros programą, Lietuvoje sergamumas šio vėžio uždelstomis stadijomis gali smarkiai didėti. 

Sunerimusios dėl jau dabar pastebimų neigiamų pokyčių ankstyvosios diagnostikos srityje, Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija kartu su Lietuvos urologų draugija ragina Vyriausybę netaupyti mūsų šalies vyrų sveikatos ir gyvybės sąskaita“, – sako Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas Gediminas Žižys.

Kasmet dėl prostatos vėžio našlėmis tampa 600 moterų 

Vykdant ankstyvo ligos nustatymo programą, išgelbėtos 3000 darbingo amžiaus vyrų gyvybės. Dažniausiai lietuvius pakertančia liga susirūpino ir valstybė: imta vykdyti programa, kuria siekiama pagerinti ankstyvųjų prostatos vėžio stadijų diagnostiką, pailginti sergančiųjų gyvenimo trukmę ir pasirūpinti jų oriu kasdieniu gyvenimu. Tačiau daugelis jų jaučiasi palikti – neseniai minėtos programos finansavimas išseko perpus. Argumentas – taip rekomenduojama Vakarų Europoje atliktose mokslinėse studijose. 

„Lietuvoje nuo prostatos vėžio kasmet miršta 500-600 vyrų, vadinasi, tiek moterų tampa našlėmis. Todėl vykdant programą nenuosekliai – atliekant PSA (prostatos specifinis antigenas, kurį gamina prostata, ir, jei ji pažeista vėžio, PSA į kraują patenka daugiau)tyrimus į programos tikslinę grupę įtrauktiems 50-75 m. amžiaus vyrams tik kas antri metai, padidės sergamumas uždelstomis šio vėžio stadijomis“, – sako jis. 

Manoma, kad apie pusę visų prostatos vėžinių susirgimų yra genetiškai paveldimi. Todėl ankstyva diagnostika padėtų ir sutaupyti – pavėluotas gydymas kainuoja dešimteriopai. 

„Europoje prostatos vėžys yra lyderis tarp visų onkologinių susirgimų, pagal mirtingumą – antroje vietoje. Skandinavijos šalyse, kuriose žmonės apskritai labiau tausoja sveikatą, prostatos vėžys taip pat labai dažnas. Lietuvoje šių susirgimų kasmet vis daugėja. 

Svarbu suprasti, kad žmogus gali gyventi ir su prostatos vėžiu, svarbu, kad jis būtų patikimose rankose. Mūsų visuomenėje dar trūksta pasitikėjimo gydytojais urologais“, – sako Edmundas Štrolis, Lietuvos urologų draugijos pirmininko pavaduotojas, gydytojas urologas. 

1998 metais Lietuvoje užfiksuoti 708 sergamumo prostatos vėžiu atvejai, pernai jų buvo jau 3219. Taip pat pastaruoju metu pastebimas nedidelis vėlyvoje stadijoje aptiktų prostatos vėžio atvejų gausėjimas. Statistika taip pat rodo, kad, jei šeimoje yra nors vienas vyras, sirgęs prostatos vėžiu, jo palikuonims ši grėsmė padidėja du kartus. 

Pasak G. Žižio, tik laiku diagnozavus prostatos vėžį yra visos galimybės išgyventi, bet to, kaip tik ankstyvoji diagnostika leistų sutaupyti valstybės lėšas, nes pirmųjų stadijų gydymas kainuoja daug pigiau. 

Apie vėžį žmonės informacijos ieško internete 

Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas atkreipia dėmesį, kad net ir nuosekliai vykusiai programai nebuvo skirta dėmesio tiek, kiek reikėtų: šeimos gydytojai, ypač rajonuose, nepakankamai informuoja šios programos tikslinei grupei priklausančius vyrus apie galimybę nemokamai atlikti PSA tyrimus. 

Statistika rodo, jog jei Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje I-II stadijos vėžys diagnozuojamas apie 70-80 proc. vyrų, rajonuose – tik 5-20 proc. 

„Ministerija turi griežčiau kontroliuoti, kad būtų identifikuoti visi vyrai nuo 45 m. amžiaus, kurių šeimos istorijoje yra sirgusiųjų onkologinėmis ligomis: turintiems nors vieną sirgusį artimą giminaitį, rizika susirgti padidėja du kartus, – sako G. Žižys. – Be to, turi būti ir visaapimantis visuomenės informavimas apie šią programą, tačiau dabar tam valstybė neskiria nė lito. Todėl galime tik patys ieškoti sklaidos kanalų: tikėtis žiniasklaidos dėmesio, galbūt kviestis į pagalbą kirpėjas, kad kirpdamos vyrus su jais aptartų prostatos vėžio klausimus”. G. Žižio nuomone, realios pagalbos suteiktų ir nevyriausybinės moterų organizacijos – paragintų vyrus tikrintis. 

„Žinant, koks yra didelis Lietuvos gyventojų pasitikėjimas Bažnyčia, kviečiame Lietuvos Vyskupų Konferenciją perduoti žinią mūsų šalies kunigams, kad šį sekmadienį, po mišių už Tėvus, jie savo bendruomenių nariams primintų apie būtinybę vyrams tikrintis sveikatą dėl prostatos vėžio“, – sako sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas G. Žižys.

Lietuvos urologų draugijos pirmininko pavaduotojas gydytojas Edmundas Štarolis pabrėžia iki šiol vykusios nuoseklios programos akivaizdžią naudą – iki 60 proc. pagerėjo ankstyvųjų stadijų vėžio diagnozavimas. „Tačiau pernai vėl buvo diagnozuota daugiau užleistų stadijų ir, nors dar nėra atliktų tyrimų, tačiau kas galėtų paneigti, jog tam įtakos neturėjo programos vykdymo suretinimas“, – sako E. Štarolis. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad į programą neįtraukta labai svarbi pacientų grupė – tie, kuriems diagnozuoti ikivėžiniai prostatos susirgimai: „Iš iki šiol patikrintų pagal programą vyrų 15 proc. rasti ikivėžiniai susirgimai. Tokie pacientai būtinai turės tikrintis kas 3 mėnesiai, tačiau jie jau turės mokėti ir už papildomus tyrimus, ir už biopsijas“. 

Prostatos vėžys kasmet nustatomas per 3 tūkst. Lietuvos vyrų. Ši vėžio forma sudaro 25 proc. visų Lietuvos vyrams diagnozuojamų vėžio atvejų ir sergančiųjų amžius jaunėja. Medicininių tyrimų laboratorijos „Medicina practica” duominimis, iš visų programoje iki šiol dalyvavusių vyrų 12 proc. Buvo nustatytas prostatos vėžys. Tačiau, remiantis statistika, galima teigti, jog programoje dalyvauja tik trečdalis iš 400 tūkst. Lietuvos vyrų. Vadinasi, apie 300 tūkst. vyrų šiandien net nežino savo prostos būklės. Ankstyvojoje stadijoje liga neturi specifinių požymių – skausmo, kitų sveikatos sutrikimų, o gydymas efektyvus tik nustačius ankstyvąją stadiją. 

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad PSA tyrimą kiekvienas vyras, sulaukęs 45 m. amžiaus, atliktų kartą per metus, o sulaukęs 50 m. – du kartus per metus.

Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos informacija

Skaitykite daugiau:

Prostatos vėžys