V. Mainelytė: leiskite mums dar gyventi!

Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos planų naikinti Onkologijos institutą, jo ligonius prijungiant prie bendro pacientų katilo, vėžio paliesti žmonės pasijuto bandomaisiais triušiais valdžios eksperimente, kurio rezultatų nežino niekas.

Anot retai po ligos viešumoje pasirodančios aktorės Vaivos Mainelytės, jai pasisekė tik todėl, kad iškart pateko į profesionalias rankas. Jos rokiškėnas pusbrolis, su kuriuo ji prasilenkdavo ligoninės koridoriuose, jau Anapilyje, nes varstydamas šeimos gydytojo duris sulaukė ketvirtosios vėžio stadijos. 
 

Vėžys tampa liga Nr. 1 

Jei valdžia savo planų neatsisakys, visos vėžiu sergančių pacientų organizacijos bus kviečiamos vienytis į bendrą forumą ir kartu kovoti už savo teises. 

„Mintis Onkologijos institutą su visu moksliniu ir praktiniu potencialu prijungti prie kitos didelės ligoninės Santariškėse iš pirmo žvilgsnio struktūriškai gal būtų visai nebloga, jei būtų prognozuojama, kaip tai palies pacientus. Šiandien pagrindinis motyvas – lėšų taupymas. Jau dabar yra visiškai normalu atvykus į centrą išgirsti: „Atsiprašau, kvotos baigėsi, mes negalime jūsų operuoti. Ateikite po 2 savaičių, gal tuomet bus geriauv. Kaip žmogui, kuris negali laukti, jaustis?“ – nerimavo Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Gediminas Žižius. 

Anot jo, tokio požiūrio į žmogų nėra nei vienoje civilizuotoje valstybėje. Visame pasaulyje prognozės dėl sergamumo vėžiu artimiausiems dešimtmečiams nėra optimistinės. Pernai užfiksuota net 12 mln. naujų atvejų. Sirgdami vėžiu šiandien pasaulyje gyvena apie 20 mln. žmonių. Prognozuojama, kad 2020 m. vėžiu sirgs 27 mln. žmonių, o 2010 m. vėžys turėtų užimti pirmąją vietą statistinėje mirtingumo lentelėje. 

Lietuvoje onkologinė liga šiandien praktiškai neaplenkia nė vienos Lietuvos giminės. Mūsų šalyje kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų vėžio atvejų, o bendras jų skaičius siekia apie 70 tūkst. Tai reiškia, kad kasdien šią diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių. 

„Kitos valstybės steigia nacionalinius vėžio centrus, o pas mus specializuotos paslaugos naikinamos. Kodėl pačią skaudžiausią ir labai specializuotą sritį reikia atiduoti į bendrą katilą, kuriame teks kovoti dėl kiekvienos kapeikos?“ – klausė G. Žižys. 

Su vėžiu susidūręs vyras taupymo sumetimais pasiūlė bent 2 savaitėms uždaryti Sveikatos apsaugos ministeriją, išvarant visus darbuotojus nemokamų atostogų. „Kodėl nemokamų atostogų turi išeiti ligoninės skyriaus vedėjas ir geriausias chirurgas, kuris labai reikalingas pacientams? Tuo tarpu jei ministerija dvi savaites nedirbtų, tikrai nebūtų didelis praradimas“, – sakė pašnekovas. 

Eksperimento objektas – žmogaus gyvybė 

„Man pasisekė – diagnostika buvo atlikta iškart. Tačiau rajonuose onkologo kabineto nėra. Todėl mano pusbrolis rokiškėnas mirė. Apmaudu, kad naikinamas toks gydytojų potencialas. Tai katastrofa. Juk vėžys – pasaulinė liga, ne veltui visame pasaulyje steigiami nacionaliniai vėžio institutai, kur kaupiamas mokslas ir praktika. 

Leiskite mums gyventi, nes mes norime gyventi. Ir tie, kurie susirgo šiandien, taip pat nori gyventi. Mes visi esame dėkingi, kad čia dar esame, kad galime su jumis bendrauti, kad galime dirbti, todėl manome, kad svarbu turėti tokį centrą, kuris jau liko vienintelis Lietuvoje“, – emocijų neslėpė V. Mainelytė. 

Anot jos, onkologinė ligoninė ypatinga dar ir tuo, kad čia susikūręs specifinis psichologinis mikroklimatas. Tiek personalas, tiek pacientai stengiasi nuolat palaikyti gerą nuotaiką ir neprarasti vilties. 

„Tu net neturi minties, kad nepasveiksi. Taip mes darome visos – su vamzdeliais ir be jų. Ir dabar tai, kas po šapelį nešta 75 metus, bus išdraskyta? Jau turime pavyzdžių – žemės, švietimo, teatro reformą, nuo kurios ir aš nukentėjau. O čia juk kalbama apie žmogaus gyvybę, – piktinosi aktorė. – Ar valdžios vyrai neturi pažįstamų, sergančių vėžiu. Ar jie nežino, kad tai specifinė liga, kuriai reikia specifinių sąlygų? Pagalba formaliai išliktų ir panaikinus institutą, tačiau viskas būtų kitaip. Tai nėra taip, kad tau išpjovė apendicitą ir tu pasveiksti. Gydytis reikia ilgai”. 

Fotomenininkė Eglė Mėlinauskienė, pritardama likimo draugei, pabrėžė, kad nė viena kita liga nereikalauja tiek psichologinės pagalbos, kaip ši. 

„Per 10 metų ligos atvejų padaugėjo beveik dvigubai. Vien skaičiai ką pasako. Žinoma, tai byloja ir apie geresnę diagnostiką, bet pagal mirtingumą nuo vėžio visgi pirmaujame Europoje. Aš 8 metus esu šalia ligos, nes išgijusi grįžau į Onkologinį institutą fotografuoti. Žinau visą jo virtuvę, žinau, kaip toli mes pažengėme. Kas atsakys, jei restruktūrizacija nepavyks? Bandžiau ieškoti bent kokių nors ekonominių skaičiavimų, tačiau jų neradau“, – teigė moteris. 

Italijoje gyvenanti Kristina Pauliukaitienė prisipažino, kad liga jai buvo aptikta banalaus profilaktinio patikrinimo metu. Sėkmė jai nusišypsojo tik todėl, kad šis patikrinimas vyko Onkologijos institute. „Mamograma krūties vėžio neparodė. Ir jeigu būčiau ją dariusi paprastoje poliklinikoje, tuo viskas ir būtų baigęsi. Tačiau onkologai mamogramą skaito kruopščiau ir kilus menkiausiam įtarimui ieško toliau”, – sakė moteris. 

Vieno aparato Lietuvai užtektų, bet visi jo nori sau 

Anot G. Žižio, technologijos pažengusios taip toli, kad pirma ir antra vėžio stadijos – jau išgydomos. Ankstyvą diagnostiką užtikrina ir profilaktinės patikros programos. Per ketverius metus, kai pradėta profilaktiškai tikrinti vyrų prostata, pirmos ir antros stadijos prostatos vėžio atvejų padaugėjo nuo 17 proc. iki 60 proc. Tačiau dabar taupymo sumetimais nuspręsta, kad vyrai bus tikrinami ne kasmet, o kas antrus metus, nors per metus nuo nulinės stadijos žmogus pasiekią antrąją.

Palyginimui, JAV šių stadijų prostatos vėžio išaiškinamumas siekia 80 proc., tačiau šalies prezidentui to ne gana. Baracas Obama kreipėsi į tautą ragindamas tiek pačius vyrus, tiek jų šeimos narius rūpintis prostata. G. Žižio teigimu, toks nieko nekainuojantis kreipimasis netgi kur kas veiksmingesnis už milijonus kainuojančią profilaktikos programą. 

Beje, JAV nacionalinio vėžio centro biudžetas – bene didesnis nei Pentagono, tačiau yra ir rezultatas. Turbūt nė vienoje šalyje vėžiu sergantys pacientai negyvena taip ilgai. 

„Tuo tarpu pas mus sveikatos apsaugos ministras metus laiko negali nuspręsti, kuriai ligoninei skirti 12 mln. litų kainuojantį diagnostikos aparatą, kuriuo galima atlikti ne tik vėžio, bet kraujagyslių ligų patikrą. Pinigai skirti, o aparato ligoniai neturi. Regis, turėtų būti aišku, kad aparatas turi stovėti ten, kur yra didžiausi pacientų srautai ir kur jis būtų prieinamas visiems Lietuvos gyventojams. Tačiau kiekviena ligoninė jo nori pas save. 

Daugelyje pasaulio šalių jau yra prostatos vėžio operacijas darantis robotas. Jis kainuoja apie 20 mln. litų, tačiau jo vieno tokiai nedidelei Lietuvai tikrai užtektų. Iš eilės prie jo galėtų stovėti chirurgai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų. Bet argi tai įmanoma Lietuvoje? Kiekvienas jo norėtų sau“, – apgailestavo pašnekovas. 

SAM: pacientai nenukentės 

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pozicija šiuo klausimu buvo išdėstyta ne kartą: sumažinus finansavimą sveikatos apsaugai reikia bent jau išlaikyti tokį sveikatos paslaugų lygį, koks jis yra dabar. Neatlikus restruktūrizacijos, tai būtų neįmanoma. 

Šiuo metu toje pačioje gatvėje yra dvi įstaigos, gydančios onkologinius ligonius. Abi jos – tiek Onkologijos institutas, tiek Santariškių klinikos – turi brangias laboratorines ir radiologines įrangas, viešųjų pirkimų, administravimo ir kitas struktūras. 

Kiekviena įstaiga jomis naudojasi atskirai, todėl kyla paslaugų kaina. Sujungus šias paslaugas po vienu stogu, paslaugų kokybė esą nenukentėtų, o visa įmanoma įranga būtų prieinama visiems ligoniams vienoje vietoje. Turint omeny, kad kitų metų biudžetas, skirtas sveikatos apsaugai, taip pat mažės, išlaikyti „persidengiančias” paslaugas neekonomiška. 

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas žurnalistams yra sakęs, kad daugelyje šalies rajonų onkologiniai ligoniai gydomi bendro pobūdžio ligoninėse, tačiau statistika nerodo, kad situacija onkologinių ligų atžvilgiu ten būtų prastesnė nei Vilniuje. 

Pasak A. Čapliko, reorganizacija palies tik administraciją. Šiuo metu keturiose Santariškėse esančiose ligoninėse administraciją sudaro 22 asmenys. Ministras patikino, kad finansavimas gydymo paslaugoms dėl reorganizacijos tikrai nebus sumažintas. Tuo tarpu pacientui visiškai nesvarbu, kam pavaldi ligoninė. Jam daug svarbiau gauti kokybišką paslaugą.
 

Aut. Inga Saukienė, delfi.lt